Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui XIIP-2836(2)
Pirma, Lietuvoje taikoma alkoholio kontrolės politika jau ir taip yra viena iš griežčiausių ES. Apie pusė ES šalių apskritai netaiko specialaus pardavimo laiko (valandomis) apribojimo alkoholiui (Žr. Lentelė Nr. 1 žemiau; šaltinis – PSO, Global Status Report on Alcohol and Health, 2014; p. 122, PSO, Alcohol in the European Union, 2012). Lietuvoje taikomi pardavimo laiko apribojimai yra ir taip jau pakankamai griežti. Kai kuriose šalyse galioja alkoholio pardavimo ribojimas kažkuriomis savaitės dienomis, bet tai yra mažiau nei trečdalyje ES šalių.
Antra, pardavimo laiko ribojimas buvo įvestas 2007 ir pakoreguotas 2009. Tačiau pardavimo laiko ribojimo poveikis alkoholio suvartojimui yra kvestionuotinas. Pagal Statistikos departamento duomenis nėra reikšmingo legalaus alkoholio suvartojimo sumažėjimo po 2007 ar 2009, lyginant su ankstesniais laikotarpiais (Žr. lentelę Nr. 2 žemiau; šaltinis – Statistikos departamentas. Atsižvelgiant į šią statistiką, nėra pagrįstų argumentų teigti, kad dar griežtesnis pardavimo laiko trumpinimas mažintų vartojimą.
Trečia, alkoholio kontrolės politika Lietuvoje pastoviai griežtinama. Nuo 1995 iki 2012 padaryti bent 22 reikšmingi alkoholio vartojimo, pardavimo ar reklamos apribojimai. Akcizo alkoholiui kėlimas tarp šių 22 priemonių neįtrauktas. Nors alkoholis Lietuvoje, palyginus su gyventojų perkamąja galia yra vienas brangiausių ES (Žr. lentelę Nr. 3 žemiau; šaltinis: Europos Komisija). Tačiau tai neturėjo esminės įtakos alkoholio suvartojimui.
