Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. 21-23810
Įvertinę Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. 21-23810 (toliau – Projektas) pritariame jo tikslams ir priemonėms, kuriomis siekiama tiesiogiai palengvinti įmonėms tenkančią naštą. Iniciatyva įteisinti nuostolių perkėlimą į ankstesnį mokestinį laikotarpį yra sveikintinas žingsnis pirmyn, atitinkantis pandemijos sunkumus patiriančios ekonomikos aktualijas. Atkreipiame dėmesį, kad šioje srityje galima padaryti daugiau, siekiant veiksmingesnio ekonomikos atsigavimo: tiek į vėlesnius mokestinius laikotarpius, tiek į ankstesnį mokėjimo laikotarpį reikalinga leisti perkelti visus nuostolius (visą jų sumą). Taip pat reikalinga sudaryti galimybę atskaitymus daryti ne tik subjektams, patyrusiems sunkumus 2020 metais, bet ir sunkumus patyrusiems 2021 metais.
Pandemijos sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje svarbu pirmiausia pasitelkti priemones, kurios būtų pasiekiamos įmonėms greitai, horizontaliai ir neužkrautų papildomos administracinės naštos nei valstybės institucijoms, nei ūkio subjektams. Viena iš pirmųjų tokių priemonių yra galimybė vėlesnių mokestinių laikotarpių ir ankstesnio mokėjimo laikotarpio apmokestinamąjį pelną susimažinti visų sukauptų nuostolių suma. Tokia tvarka būtų naudinga visoms ekonominį nuosmukį patyrusioms šalies įmonėms.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnį mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ar dėl turto naudojimo ar pardavimo, galima į kitus mokestinius laikotarpius perkelti neribotą metų skaičių. Tačiau perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma „negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus, ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius“. Analogiški reikalavimai būtų taikomi ir pagal Projektą nuostolių atskaitymus perkeliant į ankstesnį mokestinį laikotarpį.
Tad pagal galiojančią tvarką įmonės, kurios iš susikaupusių per krizę nuostolių išsivaduos galimai tik per kelis metus, jau pirmaisiais pelno uždirbimo metais turės apmokestinti 30 proc. fiskalinio pelno. Leidus per sunkmetį susidariusiu mokestiniu nuostoliu mažinti ateityje apmokestinamą pelną visu 100 proc., ūkio subjektams atsirastų galimybė greičiau išeiti iš nuostolingos veiklos etapo ir atsigauti nuo krizės sukeltų sunkumų.
Šiuo metu smulkiems vienetams užtikrinama galimybė sukauptų nuostolių suma susimažinti visą apmokestinamąjį pelną. Tačiau dėl krizės kenčia ne tik smulkūs vienetai, o galimybe kilnoti susidariusius nuostolius negali pasinaudoti įmonės, kuriose dirba didžioji dalis šalies dirbančiųjų.
Statistikos departamento 2018 m. duomenimis, įmonės, kuriose dirba 0-9 darbuotojai, sudarė apie 83 proc. šalies įmonių, tačiau jose dirbo vos kiek daugiau kaip penktadalis dirbančiųjų. Įmonėse, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, yra įdarbinta apie 80 proc. visų įmonių darbuotojų.
Svarbu ir tai, kad dalis smulkiųjų šalies įmonių atitinka tik darbuotojų skaičiaus kriterijų, bet neatitinka apyvartos ribos kriterijaus, t. y., darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, tačiau metinė apyvarta viršija 300 tūkst. eurų, todėl jos negali taikyti neriboto nuostolių kilnojimo. Yra įmonių, kurios atitinka apyvartos kriterijus, tačiau įdarbina daugiau nei 10 žmonių.
Dėl šių priežasčių galimybė sukauptų nuostolių suma susimažinti visą apmokestinamąjį pelną būtų naudinga visoms ekonominį nuosmukį patiriančioms šalies įmonėms ir turėtų būti taikoma tiek vėlesniems, tiek ankstesniam mokestiniam laikotarpiui, išplečiant Projekto apimtį.
Atsižvelgiant į problemos aktualumą panašaus pobūdžio projektas jau buvo registruotas Seime praėjusį pavasarį. Šiuo projektu buvo siūloma įvesti tvarką, pagal kurią sukauptų nuostolių suma susimažinti visą apmokestinamąjį pelną galėtų visos įmonės, ne tik smulkūs vienetai, kuriems taikomas 5 procentų mokesčio tarifas.[1].
[1] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4733. Prieiga internetu: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/eb7879e0831311eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=45f85295-732a-4b72-8ead-72483983c1b1>.
