Liepos 26 d. Trišalės tarybos posėdyje bus nagrinėjamas minimalios mėnesio algos (MMA), kuri būtų taikoma 2023 m., nustatymo klausimas. Birželį Lietuvos bankas paskaičiavo, kad, laikantis susitarimų dėl minimalios algos didinimo formulės, kitąmet ji galėtų augti apie 19 proc. – nuo šiųmečių 730 eurų iki 868 eurų.
Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė pabrėžia, kad svarstant minimalaus darbo užmokesčio pakeitimus būtina užtikrinti, kad tai kuo mažiau iškreiptų darbo jėgos kainą, o minimalus atlyginimas turėtų būti didinamas tik padidėjus darbo našumui. Jei minimalus darbo užmokestis yra nustatomas per didelis, tai sumažina prielaidas ir paskatas atlyginti darbuotojams už jų produktyvumą, o kai kurie gali netekti darbo, pradėti dirbti neoficialiai arba sutrumpinti oficialias darbo valandas.
Tipiškai kalbant apie minimaliąją mėnesinę algą, akcentuojamas tikslas gerinti mažiausias pajamas uždirbančiųjų padėtį. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos didinimo poveikis yra kur kas platesnis. Su ja susietos kai kurios išmokos, taip pat padarinius jaučia ir daugiau uždirbantys. Be to, MMA didinimas turi skirtingus padarinius didmiesčiuose ir regionuose.
Apie poreikį atsižvelgti į darbo našumo augimą arba mažėjimą taip pat kalba ir Europos Sąjungos lygmeniu svarstoma Direktyva dėl MMA nustatymo kriterijų.
Lietuvoje MMA keliama atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį (VDU), dabar MMA sudaro 43,5 proc. VDU, o direktyva būtų siūloma, kad šis dydis siektų 50 proc. VDU.
Tačiau tai – tik rekomendacija. Direktyva nurodo, kad didinant minimalų atlyginimą reikia turėti galvoje ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir perkamosios galios kriterijų. Minimali alga, išreikšta perkamosios galios standartais, gali geriau atspindėti darbuotojų gyvenimo sąlygas ir kokybę, lyginant atlyginimus tarp Europos Sąjungos valstybių. Minimalus atlyginimas taip pat turi atspindėti produktyvumą.
„Viena didžiausių Lietuvos ekonominių problemų yra tai, kad darbo užmokestis auga gerokai greičiau nei darbo našumas. Aukštesni darbuotojų išlaikymo kaštai mažina ūkio subjektų konkurencingumą, tai lems dar sunkesnę po pandemijos atsigauti bandančių ūkio subjektų finansinę padėtį. Ypač tai pasakytina apie nukentėjusį paslaugų sektorių ir regionus“, – pabrėžia K. Mickutė.
Taip pat Direktyva siūloma leisti diferencijuoti MMA pagal, pavyzdžiui, sektorius, asmenų grupes ir pan. Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama diskusijoms apie diferencijavimą pagal amžiaus grupes. Tačiau direktyva nedraustų MMA diferencijavimo pagal sektorių ar regionuose. MMA reikšmė regionuose reikšmingai skiriasi nuo didmiesčių ir atlyginimų atotrūkis tik didėja.
Dėl MMA didinimo neatsižvelgiant į našumo augimą tam tikri sektoriai tiesiog gali neturėti iš ko algų didinti. Kai įmonės neišgali pasivyti vis augančios MMA, tai gali reikšti prarastas darbo vietas ir augantį nelegalų darbą.
„Geriau Lietuvos socio-ekonominius interesus galėtų atliepti galimybė diferencijuoti MMA, o tai padėtų regionuose kurti naujas darbo vietas ir didinti galimybes legaliai užsidirbti“, – sako LLRI vyresnioji ekspertė.
