Įvadas
Diskusijos dėl pelno mokesčio harmonizavimo vyksta jau nuo 1962 metų. Artėjant 2004 metų plėtrai, šis klausimas vėl sugrįžo į ES darbotvarkes. Šiuo metu pagrindinės pelno mokesčio harmonizavimo iniciatorės Vokietija ir Prancūzija siūlo harmonizuoti tik pelno mokesčio bazę, teigdamos, jog tai neturi nieko bendro su mokesčio tarifo harmonizavimu, kuriam taip priešinasi visos ES naujokės.
Šios medžiagos tikslas yra:
a) Pateikti mokesčių harmonizavimo galimybių klasifikaciją ir išsiaiškinti, ar mokesčio bazės harmonizavimas laikytinas mokesčių harmonizavimu;
b) išsiaiškinti, ar pelno mokesčio bazės harmonizavimas padeda pasiekti jam keliamus tikslus ir išspręsti tas problemas, kurioms jis skirtas spręsti;
c) išsiaiškinti, kokias pasekmes sukuria pelno mokesčio bazės harmonizavimas;
d) pateikti rekomendacijas, kaip alternatyviais būdais galima būtų pasiekti pelno mokesčio bazės harmonizavimui keliamus tikslus.
Taigi, medžiagoje bus pristatyta, kas yra mokesčio harmonizavimas, kaip jis gali vykti, kokie yra mokesčių harmonizavimo etapai ir apimtys. Vėliau bus apžvelgti tikslai, kurių siekiama pelno mokesčio harmonizavimu, jų pagrįstumas ir aktualumas. Vėliau bus nagrinėjami argumentai, kuriais grindžiamas siūlomas pelno mokesčio bazės harmonizavimas kaip tinkamiausia priemonė šiems tikslams pasiekti, įvertinamas jos tinkamumas, efektyvumas ir galimos neigiamos pasekmės. Pabaigoje pateikiamos apibendrintos mokesčių harmonizavimo pasekmės ir apibendrinimai, išvados bei pasiūlymai.
