Finansų ministerija balandžio 6 dieną išleido pirmąją naujos Vyriausybės vertybinių popierių rūšies – taupymo lakštų – emisiją. Už šiuos tik fiziniams asmenims skirtus vertybinius popierius mokamos neįprastai aukštos – 10,5 proc. – metinės palūkanos. Tokių palūkanų nemoka nė vienas Lietuvos komercinis bankas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutui kelia nerimą tokios aukštos taupymo lakštų palūkanos, kurios bus išmokėtos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Nustatytos palankesnės nei kitiems rinkos dalyviams sąlygos, sukuria nelaisvos konkurencijos sąlygas, ištekliai drenuojami iš privataus sektoriaus, kuris vienintelis gali juos efektyviai panaudoti ir garantuoti atsipirkimą.
LLRI teigia, kad taupymo lakštai nėra rinkos paslauga, o tik valstybės skolinimosi apimčių didinimas. Valstybės skolinimasis yra ydingas, nes skolų grąžinimo našta nukeliama ateičiai, šalies finansinės problemos sprendžiamos trumparegiškomis priemonėmis ateities gerovės sąskaita.
Priešingai, nei teigia finansų ministerijos pareigūnai, už taupymo lakštus gautos lėšos nebus įdarbintos, o tiesiog pravalgytos. Gautos lėšos nebus panaudotos naujos vertės kūrimui, taigi, neatsipirks.
LLRI nuomone, valstybė, užuot didžiavusis lėšų perskirstymu, turėtų ieškoti būdų sumažinti biudžeto išlaidas. Tai leistų sumažinti ir šios dienos, ir ateities mokesčių naštą.
