Poreikis mažinti biudžeto lėšas neišvengiamas, todėl Lietuvos laisvosios rinkos institutas sveikina valdžią pradėjus svarstyti konkretų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo projektą, numatantį išlaidų mažinimą.
LLRI dar tvirtinant šių metų biudžetą įspėjo, kad nepavyks įvykdyti jo pajamų dalies, o po pirmojo ketvirčio tapo akivaizdu, kad biudžeto lėšos turi būti peržiūrimos ir mažinamos apie 5-6 mlrd. litų suma. Išlaidų mažinimo procesas prasidėjo, tačiau nėra aišku, ar siūloma taupyti mažinant neefektyviausių programų lėšas. Siūlymas sumažinti specialiųjų programų lėšas ir paskirti jas kitoms programoms nėra taupymas – tai programinio biudžeto principo pažeidimas ir vidinis lėšų perskirstymas.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, taupymas įvairiose ministerijose vyksta labai nevienodai. „Kai kurios (pvz., Teisingumo ministerija) sugebėjo savo išlaidas apkarpyti ketvirtadaliu, o kai kurios (pvz., Žemės ūkio ministerija) susimažino vos puse procento. Panašu, kad nepasiūliusios kaip sutaupyti institucijos ir nenukentės, nes priverstiniu būdu jiems išlaidų niekas nemažina. Abejotino efektyvumo programas vykdančių ministerijų asignavimai mažėja labai nežymiai, todėl kyla abejonių, ar taupoma atsisakant neefektyviausių ir abejotino tikslingumo programų, ar bent jau mažinant tokioms programoms skirtas lėšas. Atsakomybė vengiantiems taupyti pareigūnams nenumatyta,“ – sako LLRI ekspertė.
Svarstomame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo projekte siūloma ne tik mažinti išlaidas. „Vietoje taupymo, siūloma panaudoti specialiosioms programoms skirtas lėšas „bendroms biudžeto reikmėms“. Iš viso bendroms reikmėms siūloma skirti 630 mln. Lt, sumažinant šešioms specialiosioms programoms skirtą finansavimą. Pavyzdžiui, nuo Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programoms, kuri finansuojama dalimi kuro akcizų pajamų ir kt., siūloma nurėžti 590 mln. litų ir juos panaudoti neįvardintiems poreikiams. Toks specialiųjų programų lėšų mažinimas neskaidrus ir abejotino teisėtumo. Tokiais sprendimais yra sugriaunama tikslinio finansavimo esmė, nesilaikoma pajamų ir išlaidų sietinumo principo“ – teigia K. Leontjeva.
Programoms skiriamos lėšos turėtų būti mažinamos arba perskirstomos skaidriai ir pagal iš anksto žinomus principus, o specialiosioms programoms skirtų lėšų mažinimas turi būti ypač skaidrus ir reglamentuotas. Patvirtinus šį biudžeto įstatymo projektą, būtų ne tik nesilaikoma programinio biudžeto formavimo ir tikslinio finansavimo principų, bet ir pažeisti specialiųjų programų finansavimą numatantys teisės aktai.
Svarstomas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas yra pats svarbiausias Lietuvos viešuosius finansus reglamentuojantis dokumentas, todėl jis turi būti parengtas kokybiškai bei argumentuotai, o pasiūlymai ir sprendimai turi būti skaidrūs ir pagrįsti principais bei prioritetais.
Turint omenyje, kad jau po dviejų mėnesių rengiamasi dar kartą mažinti biudžeto išlaidas bei tai, kad jau rengiamas ateinančių metų biudžetas, LLRI ragina už viešuosius finansus atsakingas institucijas taupyti pagal prioritetus ir parengti bei paskelbti viešųjų išlaidų mažinimo metodiką bei procedūrą.
Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 2526263
El.p. Laura@lrinka.lt
