2013 m. balandžio 25 d., Vilnius, — Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos (ES) šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Mokesčių ekspertai, muitinių pareigūnai, taip pat akademikai ir privataus sektoriaus atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Rytų Europos ir kitų šalių šiandien susitinka Vilniuje tarptautinėje konferencijoje “Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai”. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie šiandieninę situaciją, bet ir apie kovos su šešėline ekonomika priemones. Renginį organizuoja Tarptautinis mokesčių ir investicijų centras (angl. International Taxation and Investment Center, ITIC) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
“Visur pasaulyje, kur tarp jurisdikcijų egzistuoja dideli kainų skirtumai – kurie iš esmės yra mokesčių padarinys – yra palankios sąlygos augti kontrabandai. Europos Sąjunga ir jos šalys narės dėl nelegalios prekybos praranda apie 10 milijardų eurų kasmet ir tai ne visi praradimai – tiek prarandama vien tik dėl nelegalių tabako produktų”, – teigia Daniel Witt, ITIC prezidentas, vienas iš konferencijos organizatorių.
Rytų Europos šalyse ar naujosiose ES šalyse narėse tokiose kaip, Lietuva, Bulgarija, Kipras, Čekija, Latvija ir Lenkija, šešėlinės ekonomikos mastai kur kas didesni nei „senojoje“ Europoje – Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje. Tokias tendencijas pastebi vienas iš pranešėjų, ekonomikos profesorius iš Austrijos Friedrich Schneider. Jo 2012 metų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 28,5% nuo BVP, o iš 31-os Europos šalies pirmauja Bulgarija su 31,9% šešėline ekonomika. Palyginimui, Vokietijoje šešėlis sudarė 13,3% nuo BVP, o Austrijoje – 7,6%.
“Ši konferencija – tai galimybė ne tik pasidalinti patirtimi, kaip kovoti su šešėline ekonomika, bet taip pat praplėsti žinias ir mąstymą, kaip sumažinti nelegalios veiklos paplitimą. Tai yra ypač aktualu ir Lietuvai, ir visai Rytų Europai. Konferencijoje sieksime prieiti ir prie konstruktyvių pasiūlymų, kaip tarpvyriausybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė gali pasitarnauti kovojant su šešėliu, siekiant didesnio šalių ekonomikos augimo“, – teigia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas.
Konferencija sutelks politikus ir pareigūnus iš ES, taip pat Pasaulio muitinių organizacijos, Interpolo, Europolo atstovus, šešėlinės ekonomikos reiškinius studijuojančius akademikus, kitų sričių ekspertus. Tarp konferencijos pranešėjų Antanas Šipavičius (Muitinės departamentas), Elizabeth Allen (ITIC konsultantė), prof. Louise Shelley (George Mason University, JAV), Carlo van Heuckelom (Europolas), dr. Nerijus Mačiulis (Swedbank), Simone Di Meo (Interpolas), Vytautas Žukauskas (LLRI), Katarzyna Banaszek (Pasaulio muitinių organizacija) ir kiti.
“Kontrabanda nėra tik sienos kontrolės problema. Kontrabanda neatsiejama nuo akcizų, bendros ekonominės situacijos, visuomenės nuomonės apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą. Todėl efektyviausios priemonės yra tos, kurios mažina paskatas dalyvauti šešėlinėje veikloje”, – teigia konferencijos pranešėjas Vytautas Žukauskas, LLRI šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas.
Tyrimai rodo, kad kai akciziniai mokesčiai tampa perdėtai aukšti, vartotojai siekdami sutaupyti atsigręžia į pigesnius, tačiau nelegalius produktus. Naujausias šių metų sausį atliktas LLRI tyrimas parodė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai tabako, alkoholio produktų ir degalų kainų skirtumus tarp Baltijos šalių ir kaimyninių valstybių mato kaip vieną pagrindinių šių prekių kontrabandos priežasčių – taip teigia 50% latvių, 55% estų ir 46% lietuvių. 84% latvių, 83% lietuvių ir 76% estų mano, kad efektyviausia kovos su šešėline ekonomika priemonė yra akcizinių mokesčių mažinimas.
Elizabeth Allen, ITIC konsultantė, atkreipia dėmesį, kad kovai su šešėline ekonomika reikia kompleksinio požiūrio ir kuriant priemones pataria prisiminti, kad „nusikalstamas pasaulis labai greitai pasinaudoja įstatymų ir reguliavimų spragomis ir prisitaiko, apeina visas kliūtis, trukdančias jų veiklai – juk jiems nereikia paklusti įstatymui, atitikti reikalavimus, dirbti pagal taisykles, jie neturi finansinių apribojimų.“
Pasak konferencijoje dalyvaujančios prof. Louise Shelley (JAV), besivystančios šalys yra daugelio nelegalių produktų šaltinis, o jų vyriausybės nėra suinteresuotos susidoroti su šešėliu bijodamos pakenkti ekonomikai. „Todėl netinkamos reguliavimo ir teisėsaugos priemonės pirmiausia yra taikomos produkcijos etape, o kai produktai patenka į rinką, juos susekti yra labai sunku“, – teigia profesorė.
Pranešėjų komentarai
Prof. Louise Shelley (George Mason University, JAV) apie nelegalios prekybos tendencijas, nusikalstamumą:
„Nelegalių produktų skaidos problema aštrėja, nes besivystančiose šalyse (kurios ir yra daugelio nelegalių produktų šaltinis) gaminama vis didesnė bendros pasaulio produkcijos dalis. Todėl prekyba nelegaliais produktais atitinka bendras pasaulio prekybos tendencijas, o jos tokios – besivystančios šalys yra vis svarbesnės importuotojos ir eksportuotojos. Šių šalių prekybos dalis bendroje pasaulio prekyboje ateinančiais dešimtmečiais turėtų augti.
Daugelis vyriausybių nesiima ryžtingų priemonių, kad susidorotų su nelegalių produktų gamyba, nes tai sutrikdytų šalių ekonominę situaciją. Todėl netinkamos reguliavimo ir teisėsaugos priemonės pirmiausia yra taikomos produkcijos etape, o kai produktai patenka į rinką, juos susekti yra labai sunku. Pirma, visame pasaulyje daugelyje šalių nelegalios prekės, įskaitant cigaretes, yra geidžiamas vartotojų pirkinys. Antra, susekti nelegalias prekes sudėtinga ir dėl to, kad daugelyje besivystančių šalių nelegalios prekės „keliauja“ kartu su legaliomis – taip maksimaliai sumažinama rizika pakliūti į teisėsaugos rankas ir maksimaliai išnaudojami egzistuojantys legalūs sklaidos kanalai.“
Elizabeth Allen (ITIC konsultantė, Jungtinė Karalystė) apie nelegalių cigarečių rinką, pasekmes, kovos būdus:
„Jungtinė Karalystė, Vengrija, Rumunija – tai tos šalys, kurių įgyvendinamos strategijos sugebėjo pasiekti teigiamų rezultatų kovoje su prekyba nelegaliais tabako produktais. Taip pat pastebimi teigiami poslinkiai Kanadoje. Vis tik, jei kalbėtume apie Jungtinę karalystę, naujausiais „KPMG Project Star“ tyrimo duomenimis, tai vis dar besitęsianti kova be ryškaus proveržio. Prisiminkime, kad nusikalstamas pasaulis labai greitai pasinaudoja įstatymų ir reguliavimų spragomis ir prisitaiko, apeina visas kliūtis, trukdančias jų veiklai – juk jiems nereikia paklusti įstatymui, atitikti reikalavimus, dirbti pagal taisykles, jie neturi finansinių apribojimų.“
„KPMG Project Star“ tyrimo duomenimis, 2012 metais ES nelegali prekyba tabako gaminiais (cigaretėmis) pasiekė naujas aukštumas – 11,1% rinkos, lyginant su 10,4% rinkos 2011-aisiais. Tai ES šalims kainuoja apie 12,5 milijardų eurų negautų pajamų, t.y. nesumokėtų mokesčių. „Euromonitor International 2012” duomenimis, 2011-2016 metais pasaulyje (Kinija neįtraukta) prognozuojamas prekybos nelegaliomis cigaretėmis augimas 16%. Tam įtakos daugiausiai turės legalių produktų mokesčių/kainų augimas, padidėjęs nelegalių produktų prieinamumas ir tai, kad daugiau šalių gali pasekti Australijos pavyzdžiu ir įvesti „baltus“ pakelius.
Pasak E. Allen, viena skaudžiausių kontrabandos ir nelegalios prekybos pasekmių yra negautos pajamos, t.y. pajamos, kurios galėjo būti skirtos ligoninėms, mokykloms, infrastruktūrai, socialinėms reikmėms, t.t. Kontrabanda kenkia ir iškreipia sveikatos priežiūros sistemą, ypač jei sveikatos priežiūrai trūksta finansinių ir kitų išteklių. Taip pat kenkia tarptautinei prekybai ir ekonomikos plėtrai, nes nelegali prekyba mažina galimybes plėstis teisėtiems verslams. Galiausiai, vartotojai perkantys nelegalius produktus yra visiškai neapsaugoti.
Taip pat E. Allen nuomone, kovai su šešėline ekonomika reikia kompleksinio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir priemonių adresuotų tiek į paklausos, tiek pasiūlos mažinimą. Tos priemonės turėtų įtraukti tarptautines muitinės, policijos, sienų apsaugos struktūras, visus susijusias šalių vyriausybių ir vietines struktūras, departamentus – tokius kaip sveikatos priežiūros, darbo, prekybos, švietimo, vartotojų apsaugos. Tarp reikiamų priemonių E. Allen mini ir visuomenės švietimo kampanijas, policijos ir kitų struktūrų įgūdžių tobulinimą, efektyvius įstatymus.
Vytautas Žukauskas, LLRI vyr. ekspertas, šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas:
„Lietuvoje šešėlinės ekonomikos yra daug – beveik trečdalis prekių ir paslaugų yra sukuriama šešėlyje. Šešėlis neatsiranda iš niekur, jį visuomet sukelia įvairūs ekonominės veiklos apribojimai: t.y. mokesčiai ir reguliavimas. Lietuva yra pavyzdys, kaip panašaus ar net kiek mažesnio lygio mokesčiai ar reguliavimas nei vidutiniškai ES turi daug stipresnę įtaką šešėlinei ekonomikai dėl specifinės šalies geografinės padėties, santykinai mažesnio pragyvenimo ir didesnio korupcijos lygio. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas ribojantis ekonominę veiklą turi būti įvertintas ir jo poveikio šešėlinei ekonomikai kontekste, kadangi, tam tikra prasme, šešėlinė ekonomika yra valdžios priimamų sprendimų atspindys.“
