Nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigalioja penkerius metus ruoštas Pensijų fondų įstatymas. Su privačių pensijų fondų atsiradimu siejama daug vilčių. Tikimasi, kad jie sustiprins Lietuvos kapitalo rinką, o svarbiausia – sudarys Lietuvos gyventojams galimybes patiems pasirūpinti pajamomis senatvėje.
Dažnai nuogąstaujama, kad esant ir taip didelėms socialinio draudimo įmokoms, pensijų fonduose niekas nesidraus. Iš tiesų, toks pavojus yra labai realus: sėkminga pensijų fondų veikla galima tik tuo atveju, jei dabartinė Sodros sistema laipsniškai trauksis, užleisdama vietą kaupiamiesiems pensijų fondams.
Deja, stebėdamas pastarojo laikotarpio socialinę politiką, LLRI konstatuoja priešingas tendencijas:
- 1999 spalio 7 d. panaikintos įmokų lubos. Šis žingsnis padidino ir taip didelį perskirstymą Sodros sistemoje bei atitolino valstybinį socialinį draudimą nuo draudiminių principų, padidino šešėlinio darbo užmokesčio paskatas, smarkiai sumažino galimybes daugiau uždirbantiems žmonėms draustis privačiai.
- 1999 lapkričio 27 d. padidintas socialinio draudimo įmokų tarifas. Šis žingsnis padidino bendrąją mokesčių naštą, o ypač mokesčių, tenkančių darbo jėgai. Tai sumažino Lietuvos įmonių konkurencingumą bei realias gyventojų pajamas.
- 1999 gruodžio 7 d. Sodros skola pripažinta valstybės vidaus skola. Šis žingsnis dar kartą pademonstravo esamos socialinio draudimo sistemos neefektyvumą bei naštą visuomenei.
Gruodžio 15 d. įvyksiančiame vyriausybės posėdyje numatoma svarstyti paketą socialinės politikos dokumentų: LR Piniginės socialinės paramos, LR Socialinės apsaugos pagrindų, LR Socialinio ligos ir motinystės draudimo įstatymų projektai.
Pastarojo įstatymo projekte numatoma nuo 2001 m. didinti darbdavio apmokamų ligos dienų skaičių iki dešimties. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „vien įteisinus šią nuostatą, Sodros biudžetas sutaupytų apie 90 mln. Litų per metus”.
LLRI pabrėžia, kad toks taupymas nėra joks taupymas, nes jis vyksta darbdavių sąskaita. Jeigu šis įstatymas būtų priimtas, dar kartą išaugtų darbo jėgos kaštai, sumažėtų sveikatos problemų turintys žmonės turėtų mažiau galimybių įsidarbinti, padidėtų perskirstymas Sodros viduje.
LR Piniginės socialinės paramos įstatymo bei Socialinės apsaugos pagrindų įstatymo projektai nenumato jokių priemonių Sodros efektyvumui didinti bei jos naštos visuomenei mažinti.
LLRI atkreipia įstatymų leidėjų bei visuomenės dėmesį į tai, kad socialinės apsaugos sistemoje turi būti daromos esminės reformos, o ne gaištamas laikas beviltiškos sistemos lopymui.
