Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo siūlomą Įstatymo projektą. Čia pateikiamos pastabos dėl Įstatymo projekto nuostatų, kuriomis siūloma įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Įstatymo projekte siūloma panaikinti šiuo metu galiojantį vieną gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kuris yra 15 proc., ir įvesti tris mokesčių laiptelius. Metinei pajamų daliai iki 15 000 litų arba mėnesinei pajamų daliai iki 1 250 litų būtų taikomas 5 proc. tarifas, metinei pajamų daliai nuo 15 000 iki 96 000 litų (mėnesinei pajamų daliai nuo 1 251 iki 8 000 litų) – 20 proc. tarifas, o metinei pajamų daliai virš 96 000 litų arba mėnesinei pajamų daliai virš 8 000 litų – 35 proc. tarifas. Pajamoms iš paskirstytojo pelno būtų taikomi 5, 15 ir 25 proc. tarifai, o gautoms palūkanoms – 0,5 ir 10 proc. tarifai.
Projekto nuostatų tikslingumas
Įstatymo projektu siekiama įvedus progresinius mokesčio tarifus įtvirtinti „socialinį solidarumą“. Projekto aiškinamajame rašte nepateikiamas „socialinio solidarumo“ apibrėžimas, todėl nėra aišku, kokio konkrečiai tikslo siekiama.
Projekto aiškinamajame rašte taipogi pateikiami nepagrįsti teiginiai dėl to, kad „socialinės rinkos ekonomikos logika […] reikalaujanti progresinės mokesčių sistemos“, kad, „esant rinkos ekonomikos sąlygoms, vieno tarifo mokesčių sistema tampa beprasmė“ ir pan.
Projekto aiškinamajame rašte minima, kad esama vieno GPM tarifo sistema nėra socialiai teisinga: „beveik tą patį pajamų tarifą taikyti vos 800 litų uždirbančiajam ir tam, kuris gauna dešimtis tūkstančių litų pajamų, manytina, nėra socialiai teisinga.“ Pirma, 800 litų „ant popieriaus“ uždirbančio žmogaus efektyvus GPM tarifas yra 6 proc., o „dešimtis tūkstančių litų pajamų“ uždirbančiam žmogui taikomas 15 proc. GPM, todėl prielaida dėl „beveik to paties pajamų tarifo“ yra neteisinga (taip yra dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo). Antra, progresinių mokesčių sistema yra socialiai neteisinga dėl to, kad ji skriaudžia socialiai naudingiausius asmenis – tuos, kurie visuomenei sukuria daugiausiai pridėtinės vertės. Kad ir kokia sistema bebūtų – progresinė, proporcinė, vieno tarifo ar regresinė – daugiausiai uždirbantys absoliučia suma visada sumoka daugiau mokesčių.
Teigiama, kad „kapitalo savininkai ir valdytojai […] turėtų ne tik absoliučiai, bet ir santykinai, daugiau prisidėti prie nacionalinio biudžeto pajamų formavimo.“ Projekto autoriai neatsižvelgia į tai, kad jau dabar daugiausiai uždirbantys asmenys santykinai labiau prisideda prie biudžeto pajamų formavimo. „Sodros“ duomenimis, 3 proc. dirbančiųjų, kurie uždirba didžiausias pajamas, sumoka 18 proc. gyventojų pajamų mokesčio pajamų. 17 proc. dirbančiųjų (įskaitant minėtus 3 proc.), kurie uždirba didžiausias pajamas, sumoka 51 proc. gyventojų pajamų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė visų GPM įplaukų gaunama iš šeštadalio Lietuvos dirbančiųjų, taigi faktiniai duomenys patvirtina, jog daugiau uždirbantys gyventojai santykinai labiau prisideda prie biudžeto pajamų formavimo.
Projekto nuostatų poveikis biudžeto pajamoms
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus projektą, „pirmais metais biudžeto pajamos gali sumažėti apie 160 mln. litų. Tačiau, priėmus kitus teisės aktų pakeitimus susijusius su biudžeto pajamų formavimu, biudžeto pajamos tolesnėje perspektyvoje augs, kadangi priimti įstatymai skatins visuomenės verslumą, kas duos papildomų pajamų valstybės biudžetui.“ Reikia atkreipti dėmesį, kad projekto autorių pastebėjimai apie kitus įstatymus ir verslumo skatinimą nėra susiję su konkrečiu įstatymo projektu. Pagrindiniai verslumo stabdžiai yra aukšti mokesčiai ir perteklinis reguliavimas, tuo tarpu šiuo projektu siūloma didinti mokesčių naštą santykinai daugiau uždirbantiems gyventojams. Didesni GPM tarifai pajamoms iš paskirstytojo pelno ne skatintų, o slopintų verslumą, todėl projekto autorių teiginiai prieštarauja projekto turiniui.
Abejonių kyla dėl projekto autorių atliktų skaičiavimų teisingumo ir profesionalumo. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „pasiūlyta mokesčių sistema, uždirbantiems per mėnesį iki 3 500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų dalį viršijančių 400 mln. litų.“ Taip pat skaičiuojama, kad 170 mln. litų bus gauta apmokestinant didesnes nei 3 500 litų pajamas per mėnesį, o neįvardintų išimčių panaikinimas reikštų dar papildomus 100 mln. litų. Tačiau įstatymo projekte numatyta, kad žemiausias 5 proc. GPM tarifas būtų taikomas mėnesinei pajamų daliai iki 1 250 litų, todėl darytina išvada, kad aiškinamajame rašte ir įstatymo projekte pateikti skaičiai nesutampa.
Taip pat reikia pastebėti, kad įvedus progresinį GPM tarifą galimai augtų mokesčių vengimas, mažėtų paskatos užsidirbti daugiau, o pačios sistemos administravimas būtų brangus. Dažnai pamirštama, kad daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o, pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšos gali sumažėti labiau, negu prognozuoja projekto autoriai. Neatmestina ir tai, kad žemiausią progresinį GPM tarifo laiptelį (1200 litų/mėn.) viršijanti darbo užmokesčio ir kitų labiau apmokestinamų pajamų dalis persikeltų į šešėlį, taigi į biudžetą įplauktų tik tos gyventojų pajamų mokesčio lėšos, kurios sumokamos nuo mažiau apmokestinamų pajamų. Dar skaudesne pasekme gali tapti daug uždirbančių kvalifikuotų asmenų emigracija, o biudžetas taipogi netektų dalies mokestinių pajamų.
Papildomas mokesčių administravimas, susijęs su progresinių mokesčių įvedimu, reikštų, kad mažiau biudžeto lėšų liktų kitoms valstybės funkcijoms atlikti. Negalima pamiršti ir to, kad mokesčių administravimas kainuotų brangiau ne tik valstybės, bet ir įmonių lygmenyje.
Projekto poveikis dirbantiems žmonėms
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš uždavinių – sumažinti mokamą GPM tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3 500 litų, tuo tarpu įstatymo projekte numatyta GPM tarifą sumažinti tik gaunantiems pajamas iki 1 250 litų. Bet kuriuo atveju, siūlymu įtvirtinti žemiausią 5 proc. GPM tarifą pripažįstama, kad mokesčių našta pajamoms iš darbo santykių yra per didelė. Tačiau vietoje progresinio mokesčių įvedimo turėtų būti siūloma mažinti bendrą GPM tarifą.
Pagal siūlomus tarifų laiptelius, žmonės, uždirbantys daugiau negu po 1 250 Lt per mėnesį turėtų mokėti GPM pagal aukštesnį tarifą, tad visiems tiek uždirbantiems asmenims išaugtų mokesčių našta. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. spalio mėn. 68,4 proc. visų dirbančiųjų mėnesinis vidutinis bruto atlyginimas buvo virš 1 200 Lt. Tai reiškia, kad dviem trečdaliams dirbančiųjų sumažėtų paskatos dirbti efektyviau, nes papildomas uždirbtas litas būtų santykinai labiau apmokestinamas.
Projekto poveikis mokestinei sistemai
Progresinio tarifo įvedimas sukurtų sudėtingesnę mokestinę sistemą, mažintų jos skaidrumą. Tai pažeistų mokesčių sistemos paprastumo principą. Be to, perėjimas prie naujos sistemos atneštų tiek vienkartinių, tiek nuolatinių papildomų sąnaudų mokesčių administratoriams bei mokesčio mokėtojams. Didesnis buhalterinių sistemų kompiuterizacijos lygis galėtų jas sumažinti, tačiau sąnaudų padidėjimo vis tiek nebūtų išvengta.
Įstatymo projektu būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje ilgainiui mokestinė našta didės. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu tarifu – 5 procentais – apmokestinama pajamų dalis sudarys vis mažesnę gyventojų pajamų dalį, todėl didės efektyvus apmokestinimo tarifas. Tokia situacija Lietuvoje jau buvo susiklosčiusi 1993-1994 metais, kai sparčiai augant infliacijai ir atlyginimams, progresinė sistema (iš pradžių faktiškai, o paskui realiai) tapo proporcine, ir visoms pajamoms buvo pradėtas taikyti aukščiausias – 33 procentų – mokesčio tarifas.
Progresinių tarifų įvedimas padarytų mokestinę sistemą itin sudėtinga dar ir todėl, kad nėra numatyta, kuriuo tarifu reikėtų mokėti mokesčius išmokant atlyginimą kiekvieną mėnesį. Įstatymo projekte numatyti tarifai būtų taikomi tam tikrai metinei pajamų daliai, tačiau metų bėgyje nežinomos žmogaus metinės pajamos, todėl neaišku, kaip tokia mokesčių sistema veiktų praktikoje.
Reikia prisiminti, kad pagal dabartinę sistemą Lietuvoje taip pat egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims ir nebėra taikomas mėnesinėms pajamoms virš 3150 Lt. Kita priežastis, lemianti mokesčių progresyvumą, yra socialinio draudimo sistema. Progresyvumas atsiranda todėl, kad daugiau uždirbančių asmenų įmokų į socialinio draudimo fondą ir išmokų santykis yra didesnis nei mažiau uždirbančių gyventojų.
Projekto poveikis šešėlinei ekonomikai
Progresinių tarifų įvedimas padidintų šešėlinės ekonomikos ir nelegalių atlyginimų mastą: didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias 1 250 litų (kitaip tariant, atlyginimo dalis iki 1 250 litų galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu).
LLRI atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2010 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje artėjo prie trečdalio visos ekonomikos ir sudarė 28 proc. Prognozuojama, jog 2011 m. šešėlinės ekonomikos dalis BVP nesikeis ir taip pat sieks apie 28 proc. BVP. Tyrimas rodo, kad bent dalį savo veiklos šešėlyje 2010 m. vykdė 40 proc. ūkio vienetų, manoma, kad 2011 m. ši dalis siekia 39 proc. Įvedus progresinius mokesčius, šešėline veikla užsiimančių ūkio subjektų dalis bei šešėlinė ekonomika neabejotinai dar labiau išaugtų.
Projekto nuostatų įtaka Lietuvos ekonominei padėčiai
Progresinio tarifo įvedimas mažintų motyvaciją siekti didesnio atlyginimo ir paskatas kurti didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Turint omenyje vos gerėjančią ekonominę padėtį, progresinių mokesčių tarifų įvedimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įvedimas reikštų, kad didesnis produktyvumas būtų susietas su didesnėmis mokestinėmis sąnaudomis. Lietuvos valdžia dažnai deklaruoja, kad jos prioritetas yra sukurti žiniomis, inovacijomis bei didelės pridėtinės vertės gaminiais ir paslaugomis besiremiančią ekonomiką. Priimtas Įstatymo projektas, skirtingai nei deklaruojama, skatintų laikytis tradicinių ūkio šakų ir veiklų, o ne vystyti inovacijas, ieškoti produktyvumo didinimo galimybių.
Progresiniai mokesčiai potencialiai mažintų Lietuvos kaip darbo vietos patrauklumą, nes darbdaviai būtų orientuojami ir skatinami kurti mažiau, o ne daugiau apmokamas darbo vietas. Reikia pastebėti, kad geresnės sąlygos aukštos kvalifikacijos, didesnę pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams leidžia auginti bendrą ekonomikos potencialą, plėsti gamybą ir kartu sudaro prielaidas mažesnę kvalifikaciją turinčių, mažiau uždirbančių asmenų įdarbinimui bei jų atlyginimų augimui. Pažymėtina, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių Rytų ir Centrinėje Europoje. Be to, Lietuvoje nėra socialinio draudimo įmokų lubų.
Proporcinė mokesčių sistema Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse buvo vienas iš veiksnių, leidusių pasiekti dar prieš kelis metus buvusius didelius augimo tempus, kelti konkurencingumą. Priimtas Įstatymo projektas reikštų, kad yra atsisakoma pasiteisinusios sistemos, geros mokestinės praktikos, o sudėtinga ekonominė situacija tęstųsi dar ilgiau.
Projekto įtaka pajamų nelygybei (t.y. santykinio skurdo rodikliams)
Poreikis įvesti progresinį GPM tarifą dažnai grindžiamas siekiu sumažinti santykinį skurdą. Santykinio skurdo palyginimas tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose yra progresiniai mokesčiai ir tokių, kuriose jis netaikomas parodė, kad santykinio skurdo rodikliai progresinius mokesčius turinčiose šalyse yra aukštesni. Eurostato duomenimis, 2008 m. 29,6 procento progresinius mokesčius turinčių šalių gyventojų buvo skurdo rizikos riboje, tuo tarpu šalyse, turinčiose proporcinius (vieno tarifo) mokesčius skurdo rizikos riboje buvo mažiau žmonių – 27,9 procentų. Be to, proporcinius mokesčius turinčiose šalyse dalis gyventojų, esančių skurdo rizikoje, per pastaruosius keletą metų (2006 – 2008 m.) sumažėjo nuo 29,2 iki 27,9 proc., tuo tarpu turinčiose progresinius mokesčius šalyse jų skaičius beveik nepasikeitė – nuo 29,9 iki 29,6 proc.
Santykinio skurdo progresiniai mokesčiai nemažintų, o atvirkščiai – įšaldytų esamą situaciją. Mažas pajamas gaunantys žmonės būtų nelinkę užsidirbti papildomai (našiau dirbti, ieškotis papildomo darbo), nes kuo daugiau jie uždirbtų, tuo didesnę dalį savo papildomo uždarbio jie privalėtų atiduoti. Norint sumažinti skurdą, turėtų būti pasinaudota kitomis priemonėmis. Reikia padidinti žmonių galimybes užsidirbti – lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, mažinti minimalią algą, atpiginti verslo pradžią; tikslingai skirti valstybės paramą (pagal pajamų ir turto testą); mažinti bendrą valstybės naštą (tai padidintų gyventojų gaunamas pajamas).
Kalbant apie socialinę atskirtį (pajamų skirtumus tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančiųjų), ši taipogi nesumažėtų įvedus progresinius mokesčius. Daugiau uždirbantieji yra mobilesni, atitinkamai jie turi ir daugiau galimybių persikelti į mažesnio apmokestinimo šalis.
Taip pat reikia prisiminti jau minėtą faktą, kad didėjant atlyginimams vis mažesnė gyventojų pajamų dalis bus apmokestinama mažesniu 5 procentų pajamų tarifu. Augant efektyviam mokesčio tarifui, galiausiai net ir mažiausią darbo užmokestį gaunantys gyventojai bus apmokestinami didžiausiu mokesčio tarifu.
Projekto nuostatų įtaka investicinei aplinkai
Priimtas Įstatymo projektas turėtų neigiamų padarinių šalies investicinei aplinkai. Verslas ir investuotojai yra linkę pasisakyti už paprastą mokesčių sistemą ir proporcinius mokesčius su mažu tarifu. Pažymėtina, kad pagrindinėse šalyse – Lietuvos konkurentėse dėl užsienio investicijų (Centrinės, Rytų Europos ir Balkanų šalyse) populiarėja paprastos, proporcinės mokesčių sistemos. Per paskutinius dešimtmečius nė viena pasaulio valstybė neįsivedė progresinių mokesčių. Atvirkščiai, dauguma kaimyninių šalių atsisako progresinių ir įsiveda proporcinius mokesčius.
Diskusijos dėl progresinių mokesčių ateities vyksta Lenkijoje, Kroatijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Meksikoje.
Jeigu būtų įgyvendintos Įstatymo projekto nuostatos, Lietuvos ekonominė politika judėtų priešinga kryptimi nei bendros regiono tendencijos. Iš esmės būtų grįžtama prie nepriklausomybės pradžioje egzistavusio progresyvumo principo, nors, kaip minėta, proporcinė sistema prisidėjo prie geresnių ekonominių sąlygų sukūrimo, mokestinės sistemos paprastumo ir mažesnių administravimo sąnaudų. Progresinio tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių ekonominio augimo veiksnių, leidžiančių didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką. Investicinės aplinkos gerinimas galėtų būti šalies ūkio atsigavimo šaltiniu.
Neigiamą poveikį investicinei aplinkai galėtų turėti ne tik pats progresinio mokesčio įvedimo faktas. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas. Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama.
Projekto įtaka emigracijos procesams
Įstatymo projekto nuostatos galėtų turėti neigiamos įtakos emigracijos procesams. Įvedus progresinį GPM tarifą, didės paskatos emigruoti aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Be to, kaip jau minėta, Įstatymo projektu būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje mokestinė našta neišvengiamai augs visiems gyventojams, todėl vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu didės motyvacija išvykti ir mažesnį atlyginimą gaunantiems asmenims. Turint omenyje dabartinę blogą ekonominę padėtį bei didėjančias paskatas emigruoti net ir nekeičiant mokesčių sistemos, progresinių tarifų įvedimas dar labiau motyvuotų šiuo metu apie emigraciją svarstančius žmones išvykti iš Lietuvos.
Į užsienį emigravę asmenys, svarstydami apie grįžimą į Lietuvą, tikėtina, pretenduoja bent jau į vidutinį ar didesnį atlyginimą, todėl mokestinės naštos didinimas visiems, uždirbantiems daugiau nei 1 250 Lt/mėn., menkins gyventojų paskatas sugrįžti į tėvynę.
Žmonių nuomonė apie progresinius mokesčius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad dauguma – 68 proc. – gyventojų teigia, jog nesutiktų, kad jų pajamos būtų apmokestinamos progresiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu [1].
Progresiniam jų pajamų apmokestinimui gyventojai nepritaria nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, gyvenamosios vietos, amžiaus ar pagrindinio užsiėmimo. Galima daryti išvadą, kad įstatymo projekto priėmimas prieštarautų gyventojų suvokimui apie teisingą jų pajamų apmokestinimą.
Siūlomos Įstatymo projekto nuostatos:
1) nebūtų tinkama priemonė siekti iškeltų tikslų, t.y. padidinti valstybės biudžeto pajamas;
2) didintų mokesčių naštą visiem dirbantiesiems ir mažintų paskatas užsidirbti daugiau;
3) sukurtų sudėtingesnę, ne tokią skaidrią sistemą bei sukeltų papildomų sąnaudų mokesčių mokėtojams ir administratoriams;
4) didintų šešėlinės ekonomikos mastą;
5) neigiamai veiktų šalies investicinę aplinką, konkurencingumą ir ekonominį augimą;
6) neigiamai veiktų emigracijos procesus, neskatintų išvažiavusiųjų grįžti
7) sukeltų mokesčių mokėtojų nepasitenkinimą, nes absoliuti dauguma gyventojų nesutinka mokėti progresinių mokesčių.
Siūlymu įtvirtinti žemiausią 5 proc. GPM tarifą pripažįstama, kad mokesčių našta pajamoms iš darbo santykių yra per didelė, todėl siūlome nepritarti įstatymo projektui XIP – 3038, o mažinti bendrą GPM tarifą.
[1] Tyrimas atliktas balandžio 26-30 dienomis, jo metu buvo apklausti 1002 respondentai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
