LR Finansų ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti mokesčių teisinės bazės ir mokesčių administravimo sutvarkymo programos projektą. Institutas esmines pastabas pateikė Vyriausybės posėdžiui.
Vyriausybė posėdyje apsvarstė programos projektą ir jam iš esmės pritarė, tačiau grąžino Finansų ministerijai papildyti ir patobulinti. LR Finansų ministerija kreipėsi į LLRI prašydama pateikti papildomas pastabas ir pasiūlymus. LLRI papildė savo pastabas ir pateikė jas programos projekto rengėjams.
Iš esmės vertinant mokesčių teisinės bazės ir mokesčių administravimo sutvarkymo programą tenka pripažinti, kad dauguma jos principų yra artimi LLRI 1997 metų gruodžio mėnesio konferencijoje „Proliberalios reformos mokesčių naštai sumažinti” parengtiems ir propaguotiems principams, išskyrus vieną – mažinti mokesčių naštą.
Mokesčių teisinės bazės bei mokesčių administravimo programa, numatanti mokesčių sistemos pertvarkymo principus bei gaires, yra būtina, siekiant vykdyti nuoseklią mokesčių politiką, suteikti mokesčių mokėtojui ilgalaikę mokesčių planavimo perspektyvą. Pritardami programos rengimo idėjai, manome, kad pateiktasis programos projektas dar turi būti tobulinamas. Apgailestaudami, kad siūlomas viešumo principas nebuvo įgyvendintas šio dokumento atveju, pateikiame tik esmines pastabas bei pasiūlymus.
Dėl mokesčių teisinės bazės sutvarkymo principų
Sveikintina, kad mokesčių pertvarkymo programa pradedama formuoti, visų pirma pateikiant jos principus. Siekiant, kad principai nebūtų tik tuščia deklaracija, o parodytų tikrąją reformos kryptį,programą būtina papildyti nuostata, kad Vyriausybė pritars tik tiems mokesčių pakeitimams, kurie atitiks išdėstytus principus. Tik įtvirtinus ir griežtai laikantis šios nuostatos įteisinti principai taps prasmingi.
Dėl principų papildymo
Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programa numato teisingumo, lygybės, neutralumo, aiškumo, viešumo, administravimo efektyvumo principus. Manome, kad principų lygyje turi būti įtvirtintas ne tik kokybinis, bet ir kiekybinis mokesčių sistemos apibūdinimas bei pertvarkymo principas. Labai svarbu, kaip nustatyti mokesčiai, bet dar svarbiau – kiek lėšų yra paimama iš privataus sektoriaus ir skiriama perskirstymui. Mokesčių pertvarkymas turi įgyvendinti ne tik kokybinius, bet ir kiekybinius pasikeitimus mokesčių sistemoje.
Kaip galima suprasti iš mokesčių pertvarkymo uždavinių, Vyriausybė nenumato mažinti mokesčių naštos, o planuoja „užtikrinti biudžeto pajamų lygį”. Kyla klausimas, kokiame lygyje planuojama išlaikyti valstybės išlaidas? Būtina principų lygyje įtvirtinti mažėjančią, ar bent jau santykinai nedidėjančią (proporcingą BVP) mokesčių kiekybinę charakteristiką. Vien tik kokybiniai mokesčių pertvarkymai neduos laukiamų rezultatų, nepateisins mokesčių mokėtojų lūkesčių, neleis kurti pilnavertės rinkos ekonomikos.
Dėl teisinės bazės sutvarkymo principų esmės
Mokestinimo teisingumo principas, kaip teigiama programoje, užtikrinamas tuomet, „kai kiekvienas subjektas, besinaudojantis valstybės teikiamomis paslaugomis, sumoka valstybei atitinkamą dalį savo pajamų”. Visų pirma, nesuprantama žodžio „atitinkama” prasmė – ar jis reiškia vienodą proporciją, ar vienodą sumą, ar kokį kitą dydį. Teisingumo principas turėtų reikšti, kad valstybės paslauga kiekvienam ja besinaudojančiam kainuoja vienodai. Šis principas gali būti įgyvendinamas tuomet, jei būtų taikomas vienas nustatytos absoliučios sumos mokestis bei tiksliniai (funkciniai) mokesčiai, kuriuos mokėtų valstybės paslauga besinaudojantis asmuo. Tokiu būdu būtų maksimaliai susiejamas naudojimasis paslauga ir mokesčio mokėjimas, išvengiama perskirstymo, sudaromos prielaidos valstybės funkcijų privatizavimui. Šis principas iš tiesų yra teisingas. Deja, pateiktas mokesčių pertvarkymo planas neįgyvendina šio principo. Visi taikomi mokesčiai remiasi kitu principu: kuo daugiau uždirbi, tuo brangiau tau kainuoja valstybės paslaugos. Didžiąją dalį sudaro mokesčiai, nesusiję su naudojimusi valstybės paslaugomis, tiksliniai mokesčiai užima labai menką vietą kuriamoje mokesčių sistemoje.
Lygybės principas yra būtinas mokesčių sistemos kokybei, tačiau jis turėtų būti taikomas plačiau, nesusiaurinant jo iki mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšies.
Dėl mokesčių teisinės bazės sutvarkymo uždavinių
Pagrindinė šios dalies nuostatų (tiek reformos uždavinių, tiek atskirų mokesčių reformavimo krypčių) yda – jos neužtikrina mokesčių sistemai bei jų taikymui keliamų principų įgyvendinimo, o kartais net jiems prieštarauja. Dėl mokesčių reformos uždavinių (2.1 dalis)
Mokesčių reformos uždaviniuose numatyta pereinamuoju laikotarpiu smulkiam ir vidutiniam verslui taikyti mažesnius pelno (pajamų) mokesčio tarifus. Ši nuostata akivaizdžiai pažeidžia tiek lygybės, tiek teisingumo principus, kurie teigia, jog „mokesčių sistema neturi sudaryti išskirtinių sąlygų vieniems ūkio subjektams palyginti su kitais”. Taigi, skirtingi mokesčių tarifai skirtingo dydžio įmonėms negali būti toleruojami. Ši nuostata negali būti taikoma jokiu pereinamuoju laikotarpi, juolab, kad jis šioje programoje nėra apibrėžtas.
Mokesčių reformos uždaviniuose nenumatyta, kaip bus įgyvendinamas viešumo principas. Būtina nustatyti šio ypač svarbaus mokesčių mokėtojams principo įgyvendinimo uždavinius bei priemones.
Mokesčių administravimo efektyvumui įgyvendinti numatoma atsisakyti mokesčių, kurių įplaukos į biudžetą yra minimalios, o administravimo kaštai dideli. Nesuprantama kodėl tokiais mokesčiais įvardinti tik žyminis ir kelių. Kaip rodo Lietuvos mokesčių analizė, įvertinus mokesčių administravimo kaštus, nuostolingi yra visų pirma žemės bei kiti turto mokesčiai, muitai. Siekiant mokesčių administravimo pigumo, šių mokesčių turi būti atsisakyta visų pirma. Tuo tarpu kelių ir žyminis mokesčiai puikiai atitinka visus principus, tik turi būti keičiama ydinga jų taikymo ir apskaičiavimo tvarka.
Siekiant užtikrinti biudžeto pajamų lygį, numatomą prarasti įmonių pelno mokestį siūloma pakeisti kitais šaltiniais – didinant tarifus bei išplečiant bazę. Kyla klausimas, ar buvo atlikta analizė, įvertinanti, kiek reikia padidinti kitus mokesčius, siekiant kompensuoti pelno mokesčio įplaukas. Jei ši analizė nebuvo atlikta, kyla pavojus, kad nepamatuotas mokesčių didinimas gali duoti priešingų rezultatų nei laukiama – mokesčių naštos didėjimą bei administravimo brangimą. Neaišku, kaip keliamas uždavinys „užtikrinti biudžeto pajamų lygį” koreliuoja su vykdoma biudžeto reforma, atveriančia galimybes sumažinti biudžeto išlaidas. Tinkamai vykdant biudžeto reformą, pajamų kompensavimo gali ir neprireikti.
Programoje apibendrinant poreforminę mokesčių sistemą, nėra įtraukti muitai ir socialinio draudimo įmokos. Savo esme šie mokėjimai yra tipiniai mokesčiai, todėl jų pertvarkymo gairės taip pat turi būti numatytos.
Dėl atskirų mokesčių reformavimo krypčių (2.2 dalis)
Nustatant mokesčių pertvarkymo kryptis daugeliu atveju yra minimi etapai. Reformuojant kiekvieną mokestį būtina užtikrinti, kad nesusidarytų laiko atotrūkis tarp mokesčio bazės išplėtimo ir mokesčio tarifo sumažinimo. Tai reiškia, kad visi mokesčių bazės išplėtimai turi būti vykdomi tik su sąlyga, kad mažinamas mokesčio tarifas. Tai leistų ir užtikrinti pastovų biudžeto įplaukų lygį, ir nepadidintų mokesčių naštos. Neįtvirtinus šios nuostatos, mokesčių bazė bus išplėsta, padidės valstybės funkcijos bei išlaidos, taigi mokesčio tarifo sumažinimas gali tapti neištesėtu pažadu. Atsižvelgiant į šias pastabas, būtina sujungti abu gyventojų pajamų mokesčio reformavimo etapus.
Reglamentuojant įmonių pelno apmokestinimą, tikslinga sujungti paskutinius keturis etapus. Numatytos priemonės gali būti įgyvendinamos lygiagrečiai, joms nėra būtinas eiliškumas. Priešingai, tik įgyvendinamos kartu, jos gali duoti teigiamų rezultatų.
Nors deklaruojami mokesčių lygybės bei neutralumo principai, atskirų mokesčių reformavimo kryptyse šių principų įgyvendinimas nėra įtvirtinamas. Nei viename iš reformuojamų mokesčių nenumatoma panaikinti galiojančias gausias mokesčių lengvatas. Priešingai, PVM atveju, netgi siūloma tobulinti kompensacinio tarifo taikymo tvarką.
Išvados. Pritariame idėjai parengti mokesčių teisės ir mokesčių administravimo sutvarkymo programą, tačiau manome, kad pateiktas projektas turi būti tobulinamas. Pridedame LLRI parengtos proliberalios mokesčių koncepcijos metmenis, kurie gali būti naudingi, priimant pagrįstus ir visuomenei priimtinus sprendimus.
