Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XP-2953 ir pateikia savo išvadas bei pasiūlymus.
_______________
1. Pelno mokesčio įstatymo projekte numatyta padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 proc. iki 19 proc. Šiuo sprendimu siekiama padidinti Valstybės biudžeto pajamas. Tačiau tarifo kėlimas nėra efektyvi priemonė surinkti daugiau mokestinių pajamų. Greičiau priešingai – didinamas tarifas lems įplaukų iš šio mokesčio mažėjimą. Aukštesnis tarifas mažina paskatas didinti efektyvumą, mažinti sąnaudas bei deklaruoti didesnį pelną. Jis didina paskatas mažinti apmokestinamąjį įmonių pelną didinamų pripažįstamų sąnaudų sąskaita. Įmonės skatinamos daryti ir įvairiais būdais pateisinti sąnaudas, kurių jos nebūtų dariusios, esant mažesniam tarifui (įskaitant asmeninį vartojimą, darbuotojų gerovę ir pan.). Tai itin apsunkins mokesčio administravimą, o laukto efekto neatneš.
Šios priežastys verčia abejoti, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte pakankamai išanalizuota tarifo didinimo įtaka verslo aplinkai.
2. Esant stipriai tarptautinei mokesčių konkurencijai ir šalims mažinant mokesčių tarifus, Lietuvoje didinamas pelno mokestis stipriai pakenktų šalies konkurencingumui. Pastaruoju metu Lietuvos ekonominė reputacija jau yra blogėjanti, ką atspindi ir sumažinti Lietuvos kredito reitingai. Sprendimas didinti pelno mokestį pakirstų Lietuvos konkurencingumą, sukurtų neigiamus lūkesčius dėl Lietuvos mokesčių politikos nuoseklumo ir kryptingumo. Lietuvos pelno mokestis būtų didesnis nei pagrindinių jos konkurenčių – Latvijos (15 proc.), Airijos (12,5 proc.), Vengrijos (16 proc.), Bulgarijos (10 proc.), Estijos (0 proc. neskirstomam pelnui), Rumunijos (16 proc.).
3. Perskirstymo didinimas, kaip tarifo pakėlimo tikslas, pernelyg abstraktus ir negalutinis tikslas. Perskirstymas ir jo dydis nėra savitiksliai, tai yra tik priemonė kitiems tikslams pasiekti. Aiškinamajame rašte neįvardijama, kam būtų panaudojamos papildomos biudžeto pajamos. Nedera didinti pelno mokesčio tarifo neįvardijus, kokių konkrečių tikslų norima pasiekti, bei kokioms valstybės funkcijoms atlikti norima skirti daugiau lėšų. Galima tvirtai teigti, kad mokesčio kėlimas yra nepagrįstas.
4. Ekonomikos ekspertams prognozuojant ekonomikos augimo sulėtėjimą, pelno mokesčio padidinimas būtų itin žalingas ir netikslingas, kadangi aukštesnis tarifas stipriai pakenktų verslo sąlygoms ir jo plėtrai, potencialiai sustiprindamas sulėtėjimą ir padarydamas jį skaudesniu rinkos dalyviams ir biudžeto pajamoms. Lėtėjant ekonomikai, mokesčių sistemoje būtina mažinti tarifus.
5. Norint rasti lėšų prioritetinėms valstybės funkcijoms finansuoti, būtina atsisakyti neefektyvaus, netikslingo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo. Kitu atveju, net ir surenkant rekordines biudžeto pajamas, valstybės lėšų neužteks visiems skelbiamiems tikslams finansuoti ir valstybė vėl bus priversta formuoti deficitinį biudžetą. Neprioritetinių tikslų finansavimo reikia atsisakyti jau dabar.
