Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo nutarimo projektą ir pateikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Dėl pertvarkos priemonių
Dėl 3 d. numatyto socialinio draudimo senatvės pensijų apskaičiavimo pakeitimo
Kaip numatyta projekte, pertvarkos tikslas – „sukurti tvaresnę, skaidresnę ir garantuojančią adekvačias išmokas sistemą“. Projekte nėra numatytos priemonės šiam tikslui įgyvendinti. Vien tik socialinio draudimo senatvės pensijų apskaičiavimo pakeitimas negalės užtikrinti sistemos tvarumo, be to, nedetalizuojama, kas yra „adekvačios išmokos“, kurias užsibrėžta garantuoti.
Esama sistema yra netvari dėl to, kad valstybinio socialinio draudimo sistema veikia tuo pačiu metodu, kaip ir finansinė piramidė – anksčiau įmokas mokėjusiems asmenims išmokos yra mokamos iš kitų asmenų lėšų. Valstybinio socialinio draudimo sistemai pavojų sukelti gali tiek bloga ekonominė padėtis, tiek prastėjanti demografinė būklė. Senatvei negali būti taikomas draudiminis principas, kadangi šis principas reikalauja, kad draudiminis įvykis būtų rizikinis, o ne planuojamas ir numatomas. Senatvė ir pensinis amžius yra planuojami dalykai, jų data yra iš anksto žinoma (išskyrus atvejus, kuomet ilginamas pensinis amžius).
Socialinio draudimo senatvės pensijų apskaičiavimas virtualių sąskaitų sistemoje nepakeistų esamos netvarios sistemos. Naudojama retorika, neva pensijos būtų „kaupiamos“ virtualiose sąskaitose, yra klaidinanti: tiek esamoje sistemoje, tiek virtualiose sąskaitose sumokėtos įmokos yra akimirksniu išmokamos. Lėšos būtų kaupiamos tik tuomet, jeigu jos iš tikrųjų kaupiamos kaupimo būdu, o ne „virtualiai“.
Vienintelis būdas užtikrinti tvarumą esamos sistemos rėmuose – įtvirtinti principą, numatantį, jog VSDF išlaidos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijoms turi būti lygios įmokoms pagal šį tarifą, nes tuomet būtų panaikinta VSDF biudžeto deficito galimybė. Tačiau reikia pabrėžti, kad mažėjant įmokoms į VSDF, turėtų mažėti ir išmokos, dėl to ilgajame laikotarpyje išmokos turėtų mažėti.
Kadangi ilgajame laikotarpyje išmokos mažėtų ir, tikėtina, netenkintų gyventojų lūkesčių, būtina pereiti prie sistemos, labiau tinkamos senatvės aprūpinimui. Išmokų sulyginimo su įmokomis principas turėtų galioti trumpajame laikotarpyje, palaipsniui išeinant iš valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų sistemos ir pereinant prie senatvei tinkamo kaupimo principo.
Pasiūlymas: įtvirtinti principą, numatantį, kad VSDF išlaidos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijoms privalo būti lygios įmokoms pagal socialinio draudimo senatvės pensijų įmokų tarifą. Palaipsniui išeiti iš valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų sistemos ir pereiti prie pensijų kaupimo. Lėšų nesukaupę asmenys gautų valstybės pagalbą pašalpos forma, atlikus pajamų ir turto testą.
Siūlymas papildyti gairių priemonių dalį
Projekte numatyta priemonė įmokų ir išmokų ryšiui stiprinti – socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo pakeitimas. Esamoje sistemoje šis ryšys itin silpnas dėl to, kad valstybinio socialinio draudimo išmokoms taikomos „lubos“, tačiau jos nėra taikomos įmokoms. Vadovaujantis įvardintu pertvarkos principu nustatyti aiškesnį ir stipresnį įmokų ir išmokų ryšį, tikslinga papildyti projektą priemone, numatančia valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubų“ įvedimą.
Pasiūlymas: papildyti projektą priemone, numatančią „lubų“ valstybinio socialinio draudimo įmokoms įvedimą.
Dėl VSDF finansavimo ir administravimo gerinimo
Dėl 2 d. numatyto pensijų kaupimo atskyrimo nuo socialinio draudimo ir 9 d. numatyto išlaidų atlyginimo VSDF
Pasiūlymas atskirti pensijų kaupimą nuo socialinio draudimo yra sveikintinas. Tačiau nereikėtų apsiriboti tik draudimo rūšių atskyrimu: tikslinga įtvirtinti tiesioginį pensijų kaupimo įmokų mokėjimą į žmonių asmenines sąskaitas pensijų fonduose ir panaikinti VSDF funkciją administruoti pervedimus į pensijų fondus.
Dabartinė tvarka, kuomet pervedimai į pensijų fondus atliekami per VSDF sistemą, yra neskaidri ir nepalanki pensijų kaupimo sutartis sudariusiems gyventojams. Taip yra visų pirma dėl to, kad šie pervedimai yra traktuojami kaip VSDF biudžeto išlaidos, o ieškant būdų VSDF biudžeto išlaidoms sumažinti, buvo sumažinti ir pervedimai į pensijas kaupiančių gyventojų asmenines sąskaitas, nuo 5,5 iki 3 ir vėliau iki 2 proc. Tokiu būdu buvo pasisavinta pensijas kaupiančių gyventojų nuosavybė, o Vyriausybė ir Seimas panaikino ankstesnį įsipareigojimą sugrąžinti pervedimus bent jau iki 5,5 proc. lygio. Svarbu ir tai, kad nėra numatyta kompensuoti gyventojų patirtą žalą dėl įvykdyto nacionalizavimo. Kadangi į šiuos pervedimus dažnai žiūrima kaip į VSDF lėšas, kaupiamas pensijų fonduose, trūksta gyventojų supratimo, jog tai yra jų nuosavybė, o ne VSDF lėšos.
Pasiūlymas: Siekiant padidinti įmokų į pensijų fondus skaidrumą, leisti žmonėms suprasti, kad pervedimai į jų asmenines sąskaitas nėra VSDF pinigai bei užtikrinti, kad politikai nesumažins pervedimų dydžio, būtų tikslinga neadministruoti įmokų pervedimo į II pakopą per VSDF sistemą. Įstatymai turėtų numatyti baudas pervedimus atlikti vėluojantiems darbdaviams, o patys darbuotojai būtų geriausi mokėjimų priežiūros vykdytojai.
Dėl 5 d. numatyto VSDF paskolų palūkanų mokėjimo iš valstybės biudžeto lėšų
Šiuo metu palūkanos už paskolas, paimtas siekiant įvykdyti įsipareigojimus apdraustiesiems mokamos iš VSDF biudžeto lėšų. Siūlymas palūkanas už paskolas mokėti iš valstybės biudžeto sumažintų VSDF sistemos skaidrumą, sudarytų įspūdį, kad VSDF sistema ir jos administravimas yra pigesnis negu realybėje. Valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų interesai nėra aukščiau už visų mokesčių mokėtojų interesus, todėl mokesčių mokėtojai neturėtų subsidijuoti VSDF paskolų palūkanų mokėjimo. Kadangi vienas iš pertvarkos tikslų yra sukurti skaidrią išmokų sistemą, siūlome nekeisti esamos tvarkos ir mokėti palūkanas iš VSDF biudžeto lėšų.
Pasiūlymas: atsisakyti nuostatos dėl paskolų palūkanų mokėjimo iš valstybės biudžeto lėšų.
Dėl 8 d. numatyto VSDF administravimo išlaidų finansavimo iš valstybės biudžeto
Šiuo metu VSDF administravimo išlaidos yra finansuojamos iš VSDF biudžeto lėšų. Siūlymas VSDF administravimo išlaidas finansuoti iš valstybės biudžeto sumažintų VSDF sistemos skaidrumą ir būtų nepagrįsta mokesčių mokėtojų subsidija Valstybinio socialinio draudimo fondui (tuo tarpu privatūs pensijų fondai tokios subsidijos negauna). Kadangi vienas iš pertvarkos tikslų yra sukurti skaidrią išmokų sistemą, siūlome nekeisti esamos tvarkos ir finansuoti VSDF administravimo išlaidas iš VSDF biudžeto lėšų.
Pasiūlymas: nekeisti esamos tvarkos ir finansuoti VSDF administravimo išlaidas iš VSDF biudžeto lėšų.
Siūlymas papildyti gairių dalį „Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimo ir administravimo gerinimas“
Projekte numatyta gerinti VSDF administravimą. Siūlome paprastinti mokesčių nuo darbo pajamų skaičiavimą ir administravimą, suvienodinant darbo pajamų apmokestinimo bazes. Tai siūlome daryti kartu su Vyriausybės svarstomu valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Jei įmokų administravimas nebūtų perduodamas VMI, įgyvendinti siūlymą taip pat būtų prasminga, tačiau jei įmokų administravimas būtų perduodamas VMI, šį siūlymą įgyvendinti būtina.
Pagal galiojančią tvarką, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra skaičiuojamos nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, o gyventojų pajamų mokestis dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo yra skaičiuojamas nuo mažesnės bazės (nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio atėmus neapmokestinamųjų pajamų dydį). Esama tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Nėra pagrįstų argumentų, kodėl mokesčiai nuo pajamų, gaunamų pagal tą pačią darbo sutartį, turėtų būti skaičiuojami nuo skirtingų bazių.
Šiuo metu svarstoma valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2012 m. Šis žingsnis optimizuotų valstybės tarnybų veiklą ir yra sveikintinas. Tačiau jei nebūtų suvienodinta apmokestinimo bazė, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarka, mokesčių mokėtojai administracinės naštos palengvinimą pajustų tik tiek, kad patikrinimus atliktų ir būtų bendraujama su viena mokesčius administruojančia institucija, o tai nebūtų esminis naštos sumažinimas.
Siekiant gerinti mokesčių administravimą ir mažinti biurokratinę naštą verslui, būtina suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. Laikinos perėjimo sąnaudos būtų prasmingos ir pateisinamos siekiu sumažinti naštą verslui. Vieningos bazės taikymas leistų sumažinti apskaitininkams tenkantį darbo krūvį. Kadangi smulkiam ir vidutiniam verslui tenka santykinai didesnės mokesčių administravimo sąnaudos, SVV pajustų santykinai didesnę naudą įgyvendinus siūlymą.
Pabrėžtina, kad šio siūlymo įgyvendinimas atitiktų apmokestinimo aiškumo ir paprastumo principus. Galimos skirtingos siūlymo įgyvendinimo alternatyvos, tačiau būtina užtikrinti, kad nedidėtų mokesčių našta.
Pasiūlymas: esama pajamų iš darbo santykių tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, todėl siūlome suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką.
Dėl pensijų kaupimo sistemos tobulinimo
Dėl 1 d. numatyto pensijų kaupimo įmokų dydžio
Projekte nenumatyta prisiimti ankstesnio įsipareigojimo atstatyti pervedimų į žmonių asmenines sąskaitas pensijų fonduose dydį iki 5,5 proc. Būsimųjų pensininkų nuosavybė buvo nacionalizuota, panaudojant VSDF įsipareigojimams vykdyti krizės laikotarpiu. Krizei pasibaigus, būtina laikytis ankstesnio įsipareigojimo atstatyti pervedimus bent jau iki 5,5 proc. dydžio, sudarant galimybes žmonėms savarankiškai susikaupti lėšų senatvei.
Dėl 2 d. ir 3 d. numatytų atskaitymų iš pensijų įmokų uždraudimo ir atskaitymų iš pensijų turto sumažinimo
Šiuo metu atskaitymai iš pensijų turto per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 procentą nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Projekte siūloma panaikinti atskaitymus iš pensijų įmokų ir sumažinti atskaitymus iš pensijų turto.
Pabrėžtina, kad imtis pensijų fondų veiklos rinkos dalyviai nusprendė žinodami tos veiklos sąlygas, tad reikšmingų sąlygų keitimas pažeidžia veiklos sąlygas dėl veiklos tęstinumo. Nustatytų kasmetinių atskaitymų sumažinimas skaudžiausiai atsilieptų mažesnėms pensijų kaupimo bendrovėms (dėl pastovių sąnaudų), priverstų pensijų fondų rinką koncentruotis, mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių.
Uždrausti taikyti pradinį atskaitymą bei sumažinti maksimalų kasmetinio atskaitymo dydį būtų netikslinga, nes didelė dalis pensijų kaupimo bendrovių sąnaudų yra pastoviosios sąnaudos, jos nekinta dėl į pensijų fondus investuotų lėšų kiekio, yra fiksuotos. Tai nulemia, jog mažėjant bendrovės valdomų lėšų kiekiui, vis didesnė dalis pastoviųjų sąnaudų tenka vienam litui valdomų lėšų. Dėl šios priežasties mažinant atskaitymus ir taip mažinant bendrovių pajamas, kurios padengia pastoviąsias sąnaudas, pensijų fondų valdymo veikla pelninga išlikti gali tik vienoms pensijų kaupimo bendrovėms perimant kitas. Todėl bendrovių taikomų atskaitymų mažinimas priverstų pensijų fondų rinką koncentruotis, tai mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių.
Projekto autoriai neįvertina pagrindinio pensijų kaupimo bendrovių taikomų atskaitymų dydžius lemiančio veiksnio: bendrovių tarpusavio konkurencijos. Konkurencija tarp bendrovių istoriškai nulėmė atskaitymų dydžių mažėjimą. Šiuo metu vidutinis II pakopos pensijų fondų taikomas atskaitymo dydis nuo įmokų yra 2,33 proc. (įstatymu leidžiama 10 proc.), vidutinis metinis atskaitymo dydis nuo dalyvio turto yra 0,92 proc.[1] (įstatymu leidžiama 1 proc.). Sumažinus maksimalius atskaitymus žemiau dabar taikomų atskaitymų lygio fondų veikla taps nuostolinga.
Projekte teigiama, jog šiuo siūlymu siekiama „didesnio pensijų fondų efektyvumo“. Taigi daroma prielaida, kad šiuo metu taikomi du skirtingi atskaitymai neskatina efektyvumo, o turto valdymo mokestis kaip vienintelis leidžiamas atskaitymas skatins pensijų kaupimo bendroves veikti efektyviau. Tačiau turto valdymo efektyvumo neatspindi vidutinė metinė fondo vertė (nuo kurios mokamas turto valdymo mokestis), kadangi ji priklauso ir nuo bendros padėties finansų rinkose, kuriai nedaro įtakos efektyvus ar neefektyvus turto valdymas. Dėl šios priežasties pradinio mokesčio nuo įmokėtų lėšų panaikinimas neužtikrina efektyvaus fondų valdymo tikslo. Taip pat vargu ar galima tikėtis profesionalesnės fondų veiklos žymiai sumažinant jų pajamas. Atvirkščiai, sumažintos pensijų kaupimo bendrovių pajamos ir mažėjanti konkurencija lemtų prastėjantį privačių pensijų fondų paslaugų lygį.
Lietuvoje buvo pasirinktas ypač nuosaikus pensijų reformos variantas, kuomet į pensijų fondus nukreipiama nedidelė dirbančiųjų socialinio draudimo mokesčio dalis. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pervedimas į privačius pensijų fondus buvo sumažintas iki 3 proc., nuo liepos 1 d. jis sumažintas dar kartą iki 2 proc., o įsipareigojimas nuo 2011 m. atstatyti sumažintus pervedimus buvo atšauktas. Šie sprendimai sumenkino pasitikėjimą pensijų reforma ir pablogino pensijų kaupimo bendrovių padėtį, pasunkino pastovių sąnaudų naštą, kuri paskirstoma mažesniam kiekiui valdomų lėšų, privertė bendroves patirti nuostolius dėl planų neatitinkančių biudžetų ir pinigų srautų, darytų investicijų. Sprendimo taip pat mažinti maksimalių atskaitymų dydžius našta pensijų fondų kaupimo bendrovėms taptų nepakeliama.
Pasiūlymas: atsisakyti nuostatų dėl atskaitymų iš pensijų įmokų uždraudimo ir atskaitymų iš pensijų turto sumažinimo.
Dėl 4 d. numatytų gyvenimo ciklo fondų
Gyvenimo ciklo fondų strategija kistų investavimo rizikos mažėjimo linkme, mažėjant laikui, likusiam iki fonde pensijų lėšas kaupiančių dalyvių išėjimo į senatvės pensiją. Būtinybė įvesti gyvenimo ciklo fondus paprastai remiasi prielaida, kad dauguma pensijų fondų dalyvių neišmano finansų, ribotai atlieka santaupų perbalansavimą, netinkamai paskirsto investicijų riziką.
Gyvenimo ciklo fondų įvedimas būtų ydingas dėl to, kad būtų apribota pensijas kaupiančių žmonių laisvė prisiimti jiems priimtiniausią rizikos lygį. Šiuo metu dalis jaunų žmonių pensijas kaupia konservatyviuose fonduose, o vyresnių – rizikinguose fonduose. Toks dalyvių pasiskirstymas, koks jis yra dabar parodo, kad žmogaus polinkis rizikuoti nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Įvedus gyvenimo ciklo fondus ir esant ekonomikos nuosmukiui, nukentėtų jauni, bet rizikuoti nelinkę žmonės, kurių pensijos privaloma tvarka būtų kaupiamos didesnės rizikos gyvenimo ciklo fonduose; tuo tarpu savanoriškai pasirinkus investavimą rizikinguose fonduose, asmuo prisiima tokio pasirinkimo pasekmes (kritusią sukauptų lėšų vertę). Nors gyvenimo ciklo fondai pristatomi kaip saugiklis nuo neracionalių žmogaus sprendimų ir sukuriamas įvaizdis, jog žmogus bus apsaugotas nuo įvairių rizikų, šie fondai vis tiek neapsaugos žmogaus sukauptų lėšų vertės nuo ekonomikos nuosmukių.
Kiekvienam valdytojui tektų steigti po 7-8 papildomus fondus, todėl išaugtų valdymo kaina ir daliai (ypač mažesnių) pensijų valdytojų tektų nutraukti veiklą. Be to, mažiems fondams būtų sunkiau ir brangiau sukurti diversifikuotą pensijų fondo modelį. To pasekmė būtų koncentruota rinka su keliais dideliais žaidėjais bei itin dideli įėjimo į rinką kaštai naujiems žaidėjams.
Siūlymas įvesti gyvenimo ciklo fondus tiktai mažins žmonių domėjimąsi ir finansų rinkų žinojimą. Nuostata, kad gyvenimo ciklo fondai tinkamai paskirstys riziką, o žmogui nėra jokios būtinybės domėtis savo kaupiamu turtu, neskatins žmonių domėtis investavimu.
Pasiūlymas: atsisakyti projekto nuostatos dėl gyvenimo ciklo fondų koncepcijos įdiegimo.
Dėl 6 d. numatyto pensijų anuitetų pardavimų proceso, įtvirtinant pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūrą
Šiuo metu numatyta, kad dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją. Projekte numatyta įtvirtinti pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūrą. Ankstesniuose įstatymo projektuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. 10-2741-02) siūlyta, kad pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimas būtų atliekamas naudojantis VSDF valdybos valdoma informacine sistema, kurioje gyventojui pateikus duomenis VSDF, kiekviena draudimo įmonė pateiktų pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik viena bendrovė siūlo anuitetų įsigijimo paslaugą ir į šioje ekspertizėje pateiktą siūlymą atsisakyti VSDF kaip tarpininko funkcijos, siūlome nepriskirti VSDF naujų funkcijų, nesusijusių su VSDF tiesiogine veikla – valstybinio socialinio draudimo įmokų rinkimu ir išmokų apskaičiavimu bei išmokėjimu.
Pasiūlymas: atsisakyti nuostatos dėl pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūros įtvirtinimo.
Dėl 7 d. numatyto valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės II pakopos pensijų fondams valdyti sukūrimo
Projekte neaiškinama, kokių tikslų padėtų pasiekti valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės II pakopos pensijų fondams valdyti sukūrimas. Valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės sukūrimas iškreiptų pensijų kaupimo rinką ir sudarytų nelygias konkurencines sąlygas privačiai valdomoms bendrovėms. Privačioms pensijų kaupimo bendrovės atsirastų grėsmė netekti kvalifikuotų darbuotojų, jeigu privilegijuotoje padėtyje esanti valstybės valdoma bendrovė mokėtų didesnius atlyginimus šios srities specialistams.
Rinka būtų iškreipta ir dėl to, kad valstybė už valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę (greičiausiai) garantuotų savo turtu ar kapitalu, tad jei šios bendrovės valdomi fondai patirtų nuostolių, jie būtų remiami iš valstybės biudžeto lėšų. Tokiu būdu iškiltų valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės subsidijavimo rizika.
Valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės įsteigimas prieštarautų valstybės krypčiai mažinti valstybės vykdomas komercines funkcijas.
Nėra jokių priežasčių, kodėl valstybės valdoma pensijų kaupimo bendrovė, veikdama nenuostolingai ir kaip lygiavertė rinkos žaidėja, galėtų geriau patenkinti rinkos poreikius nei privačios pensijų kaupimo bendrovės, todėl siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės sukūrimą.
Pasiūlymas: atsisakyti nuostatos, numatančios valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės sukūrimą.
Išvados ir pasiūlymai
1. Vienintelis būdas užtikrinti tvarumą esamos sistemos rėmuose – įtvirtinti principą, numatantį, jog VSDF išlaidos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijoms turi būti lygios įmokoms pagal šį tarifą. Tačiau ilgajame laikotarpyje tai reikštų, jog išmokos mažėtų ir tikėtina, netenkintų gyventojų lūkesčių, todėl būtina pereiti prie sistemos, labiau tinkamos senatvės aprūpinimui: kaupimo modelio. Lėšų nesukaupę asmenys gautų valstybės pagalbą pašalpos forma, atlikus pajamų ir turto testą.
2. Vadovaujantis įvardintu pertvarkos principu nustatyti aiškesnį ir stipresnį įmokų ir išmokų ryšį, tikslinga papildyti projektą priemone, numatančia valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubų“ įvedimą.
3. Siekiant padidinti įmokų į pensijų fondus skaidrumą, leisti žmonėms suprasti, kad pervedimai į jų asmenines sąskaitas nėra VSDF pinigai bei užtikrinti, kad politikai nesumažins pervedimų dydžio, būtų tikslinga neadministruoti įmokų pervedimo į II pakopą per VSDF sistemą.
4. Palūkanų už VSDF paskolas ir VSDF administravimo finansavimas iš valstybės biudžeto sumažintų VSDF sistemos skaidrumą, sudarytų įspūdį, kad VSDF sistema ir jos administravimas yra pigesnis negu realybėje. Kadangi vienas iš pertvarkos tikslų yra sukurti skaidrią išmokų sistemą, siūlome nekeisti esamos tvarkos ir mokėti palūkanas iš VSDF biudžeto lėšų.
5. Esama pajamų iš darbo santykių apmokestinimo tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, todėl siūlome suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką.
6. Projekte nenumatyta prisiimti ankstesnio įsipareigojimo atstatyti pervedimų į žmonių asmenines sąskaitas pensijų fonduose dydį iki 5,5 proc. Siūlome atstatyti pervedimus iki bent jau 5,5 proc. dydžio.
7. Atskaitymų iš pensijų turto sumažinimas bei atskaitymų nuo pensijų įmokų panaikinimas mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių, lemtų prastėjantį privačių pensijų fondų paslaugų lygį, todėl siūlome atsisakyti tai numatančių projektų nuostatų.
8. Gyvenimo ciklo fondai neskatintų žmonių domėtis finansų rinkomis, neprisidėtų prie investavimo kultūros formavimo, todėl siūlome atsisakyti nuostatos dėl šių fondų koncepcijos įdiegimo.
9. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik viena bendrovė siūlo anuitetų įsigijimo paslaugą ir į šioje ekspertizėje pateiktą siūlymą atsisakyti VSDF kaip tarpininko funkcijos, siūlome nepriskirti VSDF naujos funkcijos – pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūros.
10. Kadangi nėra jokių priežasčių, kodėl valstybės valdoma pensijų kaupimo bendrovė, veikdama nenuostolingai ir kaip lygiavertė rinkos žaidėja, galėtų geriau patenkinti rinkos poreikius nei privačios pensijų kaupimo bendrovės, o valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės įsteigimas prieštarautų valstybės krypčiai mažinti valstybės vykdomas komercines funkcijas ir sukeltų šių fondų subsidijavimo riziką, siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios valstybės valdomos pensijų kaupimo bendrovės sukūrimą.
