Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde 2022 m. sausio 14 d. pasisakyme užtikrino, jog „padarys viską, kad vidutinės trukmės laikotarpiu grįžtume į savo 2 proc. infliacijos tikslą“. Kainų augimas iš tiesų viršijo visus lūkesčius: euro zonoje metinė infliacija gruodį pasiekė 5 proc., o Lietuvoje – net beveik 11 proc. Klausimas, kokių būtinų priemonių žada imtis ECB, jeigu iki šiol vengia įvardinti kainų augimo ir pinigų politikos sąsajas? Pinigų politikos apskritai stengiamasi neminėti tarp priežasčių, lėmusių kainų šuolį.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Dažniausiai mėgstama kalbėti apie pabrangusią energiją, sutrikusias logistikos grandines ir gamybą, kuri, neva, vis dar nesugeba atsigauti po pandeminio sąstingio ir nuosmukio. Pamirštama paminėti, kad ECB nuo pandemijos pradžios padidino pinigų bazę beveik dvigubai, o pinigų masė išaugo 25 proc., Lietuvoje – netgi 50 proc. Dosniai naujus pinigus liejo ir kitos šalys.
O kas nutinka, kai pinigų padaugėja? Prekių ir turto kiekis vienoje svarstyklių pusėje lieka tas pats, tačiau kitoje svarstyklių pusėje atsiranda didesnis (ir nuolat didėjantis) pinigų kiekis. Kaip tai paveiks kainas? Žinoma, kad už tą patį prekių kiekį bus siūloma daugiau pinigų. Ir nors pastaraisiais dešimtmečiais pinigų kiekį pavykdavo dauginti, nesukeliant pastebimo kainų augimo, šį kartą prasmukti nepavyko. Buvo pasiekta virimo temperatūra ir kainos sprogo.
Reikia pripažinti, kad laikinų tiekimo sutrikimų ir sumažėjusios prekių ir žaliavų pasiūlos iš tiesų būta. Todėl pinigų atsargas daugelis stengėsi paversti žaliavų ir prekių atsargomis, žmonės ir įmonės skubėjo iškeisti pinigus į medžiagines gėrybes – statybines medžiagas, metalus, į tūkstančius gamybai reikalingus komponentus. O tai reiškia, kad pinigų apyvartumas pradėjo augti tuo pat metu, kai į ekonomiką buvo gausiai liejami papildomi pinigai, todėl jų santykinai tapo dar daugiau. – Kainų augimui buvo įjungta žalia šviesa.
Centriniai bankai išpildė tikslą paskatinti vartojimą, tačiau prašovė pro savo pagrindinį taikinį – išlaikyti kainų stabilumą.
Žinome, kad kainos auga, jeigu paklausa viršija pasiūlą, ir jos auga tol, kol paklausa ir pasiūla susilygina. Tačiau kodėl dabar, nepaisant kainų augimo, toji pusiausvyra vis dar nepasiekiama? – Žaliavinių produktų deficitas nemažėja, ir pagaminti visko, ką žmonės ir įmonės nori įsigyti, vis dar nespėjama.
Priežastis surasti padeda priminimas, koks tikslas buvo keliamas, į rinką liejant papildomus pinigus. – Ogi tas tikslas buvo – skatinti paklausą ir vartojimą. Pagal pasiektus rezultatus galima suprasti, kad jį pavyko pasiekti. Ir netgi viršyti. Centriniai bankai išpildė tikslą paskatinti vartojimą, tačiau prašovė pro savo pagrindinį taikinį – išlaikyti kainų stabilumą.
Paklausa pristimuliuota tiek, kad pasiūla niekaip negali pasivyti nuolat augančios paklausos. Atsirado kone chroniškas paklausos ir pasiūlos atotrūkis.
Tam, kad atotrūkis mažėtų, reikės keisti pinigų politikos kryptį. Panašu, kad ECB po truputį to ir imsis, nors garsiai kalbėti apie infliacijos priežastis vengia.
