Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse 2023 m. Lietuva užėmė devintąją vietą. Dar pernai mūsų šalis buvo aštunta, o 2019 m. – buvome įvertinti garbinga ketvirtąja vieta. Kodėl gi užuot pagaliau pakilę ant pjedestalo, mes leidžiamės žemyn?
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas vertina mokesčių sistemas pagal jų paprastumą, skaidrumą, neutralumą – t.y. nešališkumą konkrečioms veikloms bei pajamų dydžiams, bei jų stabilumą. O Lietuva, kadaise ištikimai siekusi šių principų, vis labiau nuo jų tolsta – link išimčių, šališkumo, lengvatų, ir tai lydinčios sudėtingos biurokratinės naštos.
Mūsų užimama vieta atskirų mokesčių kategorijose – puiki iliustracija. Net ir gaudama gerą įvertinimą už santykinai nedidelį pelno mokesčio tarifą, jį susigadina dėl sudėtingos tvarkos ir išimčių. Mūsų gyventojų pajamų mokestis (GPM) vėlgi, atrodytų, yra nedidelis, bet žemyn tempia įvestas progresinis tarifas, o taip pat kapitalo prieaugio bei dividendų apmokestinimas. Naujiena? – Indekso sudarytojai akcentuoja, kad toks modelis, koks naudojamas Lietuvoje, reiškia dvigubą kapitalo pajamų apmokestinimą.
Estija ir Latvija Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse gauna geriausius balus, nes čia pelnas apmokestinamas tik skirstant jį dividendų pavidalu, o patys dividendai antrą kartą neapmokestinami. Kai kurios šalys kovoja su dvigubu apmokestinimu sudėtingesniais metodais – naudoja mokesčių kreditus arba įvairias užskaitas. Indekso sudarytojai pažymi, kad turint galvoje dvigubą kapitalo apmokestinimą, daugelyje šalių kapitalo prieaugiui ir dividendams taikomi žemesni tarifai, nes tai ypatingai jautri sritis, galinti pakirsti kapitalo formavimą ir ekonomikos augimą.
Lietuvos pridėtinės vertės mokestis (PVM) vertinamas blogiau, negu tiesioginiai mokesčiai – nes ir bazinis tarifas aukštas, ir išimčių bei administravimo iššūkių gausu. Geriausius balus čia gauna šalys, taikančios visiems produktams vienodą (ir pakankamai žemą) PVM arba pardavimų mokestį. Įdomu, kad aukščiau vertinamos ir tos šalys, kuriose visi yra PVM mokėtojai (nėra ribos, iki kurios PVM mokėtoju nesiregistruojama). Tarp tokių šalių minima Ispanija, Meksika, Turkija ir JAV. Tikėtina, kad PVM ribos nebuvimas siejamas su šio mokesčio administravimo paprastumu, iki kurio mums dar reikia pasistiebti.
Svarbi indekso pamoka, kad per ketverius metus nutikę pabloginimai (tarp jų – ir progresinio 32 proc. GPM įvedimas) mokesčių sistemoje mūsų konkurencingumą sumažino. Dar svarbiau suvokti, kad ir nieko nedarymas – ne panacėja. Juk kol mes mindžikuojame, kitos šalys savo pozicijas gerina. Štai, dabar mus aplenkė Turkija, sumažinusi pelno mokestį nuo 23 iki 20 proc. Globali konkurencija tik aštrėja, ir jeigu mes nieko nedarome, kiti ieško būdų, kaip pagerinti padėtį. Čia kaip ir žmogaus gyvenime – kai nekopi aukštyn – vadinasi, krenti žemyn.
Infliacija irgi galėtų pakoreguoti indekso vertinimą, mat dėl jos ypač didėja mokesčių našta tuose kraštuose, kur daug skirtingų tarifų, taisyklių ir apmokestinimas priklauso nuo konkrečių fiksuotų dydžių. Tuomet ir išryškėja neutralių ir visiems vienodų mokesčių privalumas! Infliacija nukreipė indekso sudarytojų dėmesį link įmonių sąnaudų pripažinimo tvarkos. Jie akcentuoja, kad dėl infliacijos ypač nustekenama įmonių ilgalaikio turto bazė. Apie tai nemažai kalbėjome ir Lietuvoje – dėl aukštos infliacijos įmonės negali atkurti ilgalaikio turto bazės, per nusidėvėjimą sugrįžta tik dalis investuotų lėšų. Ir čia mes jau turime paruošę puikų instrumentą, kuris kaipmat pagerintų įmonių padėtį ir tuo pačiu Lietuvos poziciją indekse – tai momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Gerai, kad jis įtrauktas į mokesčių paketą, tačiau priimti jį derėtų su biudžetu. Šalys, taikančios momentinį ar pagreitintą nusidėvėjimą, Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse gauna geresnį įvertinimą. Jo sudarytojai akcentuoja, kad, štai, Čilės pozicija pablogėjo, nes šalis atsisakė momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, įvesto COVID-19 pandemijos pradžioje ir žymiai gerinusio įmonių investicijų sąlygas.
Indeksas suteikia ir daugiau labai konkrečių įžvalgų bei nuorodų į tai, kokia politika leistų Lietuvai susigrąžinti patrauklios mokesčių jurisdikcijos statusą. Tai, kad indeksas pasirodo, kai mes vis dar mindžikuojame ant mokesčių reformos slenksčio, parodo kelius, kuriais verta eiti, kad pagaliau užliptume ant pjedestalo.