Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva neigiamai vertina Vyriausybės ketinimus sumažinti nekilnojamojo turto „lubas“. Tokiu atveju papildomą mokestį mokėtų ne tik tie gyventojai, turintys turto už milijoną litų ir daugiau – tai turėtų daryti ir tie, kurių turtas vertinamas 750 tūkst. litų.
TV3 žinių pokalbį su K. Leontjeva rasite žemiau arba žiūrėkite reportažą.
Kaip Jūs vertinate Vyriausybės norą pažeminti taip vadinamas nekilnojamo turto lubas, kad šį mokestį mokėtų visi, kieno turtas vertas 750 000 litų ir daugiau?
Vertiname neigiamai. Kai buvo įvedamas šis mokestis, teigta, jog tai bus prabangaus nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau dabar matome, jog artėjama prie visuotinio mokesčio įvedimo. Pagrindinė nekilnojamojo turto mokesčio bėda ta, kad jis mokamas nuo turto nepriklausomai nuo žmogaus pajamų. Todėl tikrai daugės tokių situacijų, kai žmonės, kurie gyvena Vilniaus ar Kauno senamiestyje (pensininkai, menininkai ar daugiavaikės šeimos, kurie turi mažiau pajamų, bet gali turėti brangiau įvertintą nekilnojamą turtą), bus priversti mokėti šį mokestį, nors jokių pajamų tam mokesčiui sumokėti gali ir neturėti.
Tuomet galima sakyti, kad labiausiai kentės didžiųjų miestų gyventojai, nes būtent dėl jų miesto didumo nekilnojamas turtas savaime yra vertinamas brangiau?
Galima taip teigti. Taip pat priemesčiuose gyvenančios jaunos šeimos, kurios įsigijo būstą už paskolą, jos gali vis dar mokėti tą paskolą, bet dar bus priverstos atiduoti ir mokestį valstybei.
Dalis ministrų visgi laikosi pozicijos ir nuomonės, kad nereikia nustatinėti jokių „lubų“, o tiesiog padaryti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Galbūt tai pagelbėtų? Jis būtų mažesnis ir visi mokėtų po truputį.
Pernai iš šio mokesčio buvo surinkti 5 mln. litų, o ateinančiais metais biudžeto pajamos augs 1,2 mlrd. litų. Taigi, šis mokestis yra tik lašas jūroje, tokius pinigus valdžia išleidžia per vieną valandą ir nesvarbu, net jei tas mokestis bus visuotinis, biudžetui didelio efekto neduos. Tačiau tiems žmonėms, kuriems reikės mokėti šį mokestį, tai bus rimtas smūgis per kišenę. Pavyzdžiui, asmenims, kurių turtas vertinamas milijonu litų, reikės mokėti 1 250 litų papildomų mokesčių – tai yra daug.
O gal tai teigiamai paveiktų nekilnojamojo turto kainas – pigtų butai, namai didmiesčiuose?
Vieni nori, kad kainos kiltų, kiti – kad kristų. Tačiau kitų šalių praktika rodo, kad net ir tose šalyse, kur yra taikomas visuotinis nekilnojamo turto mokestis, randasi kainų burbulų ir jie sprogsta – šis mokestis tikrai nuo to neapsaugo.
Sakoma, kad dabar jau galiojantis žemės mokestis ir galbūt būsimas nekilnojamojo turto mokestis padarys taip, kad žmogus mokės du mokesčius. Ar Jūs sutinkate su tuo principu?
Nesutinku. Tuomet juos reikėtų bent jau apjungti į vieną.
Bet ar taip iš tikrųjų būtų, kad apmokestinama du sykius?
Taip ir dabar jau yra: žmogus moka ir nuo žemės, ir tuomet mokės nuo turto, kurio vertė priklausys nuo žemės, kur yra sklypas.
Juk vyriausybė neslepia, jog kitų metų biudžetui vis dar trūksta kelių šimtų milijonų litų. Čia dabar skaičiuojama, kad 12-15 mln. litų galbūt surinktume. Tai kaip tuomet valdžiai tą biudžetą, nedidinant mokesčių, sureguliuoti?
Mažinant išlaidas. Vien ateinančiais metais valdžia ketina išlaidas didinti 1,4 mlrd. litų. Tai yra didžioji problema. Pajamos auga 1,2 mlrd. litų, tai yra labai daug, bet valdžia vis tiek išlaidauja sparčiau negu auga pajamos ir dėl to kitais metais didės deficitas. Reikėtų koncentruotis į tai, kaip efektyviau panaudoti esamas lėšas, o ne apmokestinti žmonių turtą.
