Politikai dažnai kalba apie verslo pareigą būti socialiai atsakingu – kurti darbo vietas, mokėti aukštus atlyginimus, pervesti mokesčius į biudžetą, laikytis įvairių reguliavimų, tausoti aplinką. O kaip sekasi patiems politikams laikytis socialinės atsakomybės reikalavimų – atstovauti rinkėjams, sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui ir mokesčių mokėjimui, leisti žmonėms prisitaikyti prie naujų įstatymų ir rūpintis šalies gyventojų gerove? Praėjusią savaitę vykęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdis yra iškalbingas pavyzdys.
NT mokestis keičiamas pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymą
Šio posėdžio metu svarstytas projektas, pagal kurį nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu neapmokestinama NT vertė būtų sumažinta nuo 1 mln. Lt iki 750 tūkst. Lt. Kaip teigia Finansų ministerija, dėl to dar 2 500 šalies gyventojų privalėtų pradėti mokėti NT mokestį. Pavyzdžiui, turintiems NT už 900 tūkst. Lt atsirastų 750 Lt metinis mokestis. Pernai NT mokestį mokėjo apie 2 370 šeimų ir gyventojų.
Seimo nariai siūlo, kad pataisos įsigaliotų jau nuo Naujųjų metų, nors Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad keičiant mokesčius privalo būti paliktas 6 mėn. prisitaikymo laikotarpis. Tiesa, yra tokia išimtis, kad, kai mokesčių pakeitimai yra susiję ir priimami kartu su biudžetu, šie įsigalioja netaikant pusės metų termino.
Tačiau svarstomas projektas su biudžetu nėra susijęs: jį dar praėjusių metų gruodį įregistravo du Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai. Dar daugiau, šių pataisų poveikis neatsispindi Vyriausybės pateiktame 2015 m. biudžeto projekte, tad tai dar sykį patvirtina, jog svarstomos pataisos nesusijusios su biudžetu ir joms privalo galioti 6 mėn. prisitaikymo laikotarpis.
Įvertinkime šias pataisas politikų socialinės atsakomybės požiūriu. Pirma – ar tai atitinka pažadus rinkėjams?
Nei socialdemokratų, nei Darbo partija, nei „Tvarka ir teisingumas“ nežadėjo savo rinkėjams neapmokestinamos NT vertės mažinimo arba, kitaip tariant, kad NT mokestį teks mokėti vis daugiau žmonių. Tačiau visų šių partijų atstovai prabalsavo už tai, kad šį mokestį mokėtų dar daugiau Lietuvos šeimų. Dar blogiau: komiteto pirmininkas posėdyje pasisakė už visuotinį NT mokestį, kurį mokėtų visi būsto savininkai, nors tai neatitinka Lietuvos socialdemokratų partijos (kurios atstovas vadovauja šiam komitetui) programos. Tiesa, šios pataisos atitinka opozicinės Tėvynės Sąjungos rinkiminę programą, nes joje yra pažadas padaryti NT mokestį visuotiniu. Vis dėlto absoliuti dauguma komiteto narių balsavo už jų rinkimines programas neatitinkantį projektą.
Antra – ar tai išreiškia rūpestį šalies gyventojų gerove?
Posėdyje atkreiptas politikų dėmesys, kad neapmokestinamos vertės mažinimas pavojingas tuo, kad tai – dar vienas žingsnis visuotinio NT mokesčio link. Jau dabar į šio mokesčio spąstus gali patekti didmiesčių senamiesčiuose gyvenantys pensininkai, daugiavaikės šeimos, inteligentai, būstą iš paskolų įsigijusios jaunos šeimos. Į šiuos nuogąstavimus abejingai atsakyta, kad jei kils problemų, kada nors ateityje jos ir bus sprendžiamos. Akivaizdu, kad nuoširdaus rūpesčio gyventojų gerove neaptikta.
Trečia – ar politikai suteikia galimybę žmonėms prisitaikyti prie naujų įstatymų?
Kaip jau minėta, šis projektas negali įsigalioti anksčiau nei po 6 mėn. nuo įstatymo priėmimo. Kai posėdžio metu buvo primintas šis apribojimas, komiteto pirmininkas patarė „nesirūpinti statutiniais dalykais“, kad tai tėra „formalumas“ ir tikrai ne mokesčių mokėtojų reikalas! Tad kaip skiriasi karti realybė nuo viliojančių rinkiminių pažadų – juk būtent Lietuvos socialdemokratų partija ir Darbo partija savo rinkiminėse programose žadėjo uždrausti keisti mokesčius su biudžetu, o „Tvarka ir teisingumas“ žadėjo užtikrinti, kad mokesčiai nebūtų keičiami mažiausiai trejus metus.
Mokesčiai didinami nejaučiant atsakomybės už pasekmes
Vien tik šiame posėdyje būta ir daugiau pavyzdžių, parodančių politikų socialinės atsakomybės stoką. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė kaltinta už viešus pareiškimus, kad biudžeto projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymą, užuot įvertinus Valstybės kontrolės išvadą, jog biudžeto pajamų prognozės yra pernelyg optimistiškos. Tai reiškia, kad biudžetas rengiamas neatsižvelgiant į įspėjimus, kad pajamos gali būti nesurinktos, ir neturint plano B, kas bus daroma, jei Valstybės kontrolės įspėjimai išsipildys.
Svarstytas ir akcizų didinimas, kuriuos nutarta didinti dar daugiau, nei buvo pasiūliusi Vyriausybė. Nors bandoma tai pagrįsti sveikatingumo tikslais, tuo pat metu tikimasi, kad toks sprendimas padidins biudžeto pajamas daugiau nei 50 mln. Lt. Tačiau didėtų ir šešėlinė ekonomika. Tad reali nauda biudžetui gali būti mažesnė, nei svajoja kai kurie Seimo nariai.
Politikų atsakomybės jausmo stoka pasireiškė ir vakar svarstant akcizų didinimą Seimo plenariniame posėdyje, kai po svarstymo projektas buvo staiga priimtas ypatingos skubos tvarka. Tai įvyko per mažiau nei tris su puse minutes! Balsavimas dėl pritarimo po svarstymo įvyko 12 val. 26 min, o balsavimas dėl įstatymo priėmimo – 12 val. 29 min. Netaikant ypatingos skubos tvarkos, įstatymas būtų priimamas bent jau kitame posėdyje. Tad matome, kad užuot išpildę įsipareigojimą uždrausti keisti mokesčius su biudžetu, politikai akimirksniu priima sprendimą kelti mokesčius. Nors šios pataisos turėtų pasekmių tūkstančiams šalies gyventojų, Seimo nariams tai tėra dar vienas eilinis punktas eilinio posėdžio darbotvarkėje.
Kažkas dėl šio politikų sprendimo praras darbą? Politikai į šalies valdymą įsitraukę tarsi į video žaidimą, kuriame herojai turi neribotas gyvybes, tad kalbos apie sunaikintas darbo vietas jų nejaudina. O juk už visų šių sprendimų stovi gyvi žmonės, šeimos, kurioms naujo darbo paieška reikš kančios kupinus mėnesius.
Dėl šio sprendimo augs šešėlis? Na ir kas, kad politikai savo pačių sprendimais sąmoningai kuria šešėlį – jie ir toliau viešai su juo „kovos“ bandydami priimti mūsų laisvę ribojančius įstatymus, pavyzdžiui, bankų sąskaitų sekimą ir ribojimą naudoti grynuosius pinigus.
Užduotis politikams – sukurti socialinę atsakomybę skatinantį mechanizmą
Užuot patarinėję verslui būti socialiai atsakingu, Seimo nariai visų pirma turėtų įgyvendinti socialinę atsakomybę politikoje. Būdami opozicijoje, politikai dažnai žada tapti atsakingais kai bus valdžioje, bet matome, kad atėjus į valdžią šie pažadai užsimiršta. Tad laiką opozicijoje vertėtų išnaudoti ne tuščių pažadų davimui, bet sukūrimui realaus mechanizmo, kaip padaryti politiką socialiai atsakinga. Nes jeigu žmonės skatinami nepirkti iš socialiai neatsakingo verslo, kodėl turėtų balsuoti už (a)socialiai atsakingus politikus?
