Artėjant rinkimams, vis dažniau girdime šūkius, kad partijoms svarbiausia – žmogus. O kas svarbiausia žmogui? Ekonomistai paprastai nesikiša į nematerialius dalykus, o štai vertindami materialius žmonių rūpesčius matome, jog žmogui svarbiausia, kad jo atlyginimas būtų didesnis, o išlaidoms nereikėtų per daug plačiai atverti piniginės. Šie rūpesčiai neatsiejami nuo mokesčių: jeigu mokesčiai būtų mažesni, mažesnės būtų ir išlaidos maistui ir kitiems poreikiams, o uždarbis – didesnis.
Mokesčių dydis Lietuvoje taip paslėptas nuo dirbančių ir vartojančių šalies gyventojų, kad dažnas nežino, kiek mokesčių sumoka per metus. O sumoka jis daug. Minimalų atlyginimą uždirbantis žmogus vien nuo algos per metus sumoka apie 5 600 litų mokesčių, uždirbantis vidutinį atlyginimą – daugiau nei 15 000 litų. Žmogus to nemato, nes pirma, į žmogaus sąskaitą šie pinigai niekad nepatenka – jo mokesčius į biudžetą perveda darbdavys. Antra, dalis mokesčių vadinama darbdavio mokesčiais, nors ekonomine prasme tikrasis jų mokėtojas yra dirbantis žmogus.
Žmogus dažniausiai nepamato mokesčių ir išleisdamas savo uždirbtas lėšas. Jeigu kainos parduotuvėse būtų pateikiamos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), jis pastebėtų, kad kasoje prie prekės kainos tenka primokėti dar 21 proc., kurie keliauja į valstybės biudžetą. Degalinėje jį apskritai ištiktų šokas, nes sužinotų, kad pusę degalų kainos sudaro mokesčiai – akcizas ir PVM. Tarkime, jeigu žmogaus automobilis suvartoja 10 litrų/100 kilometrų, o per metus jis nuvažiuoja 30 tūkst. km., vien nuo degalų jis sumoka beveik 7 000 litų mokesčių. Šokas žmogų ištiktų ir sužinojus, kad patys mokesčiai yra apmokestinami kitais mokesčiais: PVM tenka mokėti nuo akcizo mokesčio.
Negana to, kad žmonės jau dabar sumoka per daug mokesčių, dalis politikų nuolat siūlo juos dar padidinti. Prieš savaitę vėl mesta progresinio pajamų apmokestinimo korta, taip pat prabilta apie automobilių ir visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Progresinių mokesčių idėja paremta klaidinga nuostata, kad daugiausiai uždirbantieji pernelyg menkai prisideda prie biudžeto. Faktiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 3 000 Lt/mėn uždirbantys gyventojai, sudarantys penktadalį visos darbo jėgos, į biudžetą suneša net 51 proc. visų GPM pajamų.
Žadamas automobilių mokestis kirstų per gyventojų kišenes, o efektas biudžetui būtų menkas. Šis mokestis tik praplėstų biudžetui nereikšmingų mokesčių sąrašą: šiandien iš 17 skirtingų mokesčių surenkama vos 9 proc. mokesčių pajamų, tuo tarpu iš pagrindinių 5 mokesčių (PVM, akcizų, GPM, “Sodros” ir PSD įmokų) surenkama 91 proc. mokesčių pajamų.
Užuot kalbėjus apie naujus mokesčius, iškart po rinkimų reikėtų sumažinti viešojo sektoriaus dydį, kad jau dabar surenkami mokesčiai būtų taupiau ir tikslingiau panaudojami. Per pastarąjį dešimtmetį 1000-iui Lietuvos gyventojų tenkančių valstybės tarnautojų skaičius išsipūtė nuo 6 iki 10. Išlaidos palūkanoms už valstybės skolą per dešimtmetį išaugo keturis kartus. Tai – tik dalis ženklų, kad Lietuvos viešasis sektorius neefektyviai naudoja mokesčių mokėtojų lėšas, užkraudamas neefektyvumo ir augančios skolos naštą būsimoms kartoms. Daugiau faktų ir skaičių apie Lietuvos mokesčius ir viešąjį sektorių pamatysite žemiau patalpintose iliustracijose.
