Kartais gali susidaryti įspūdis, kad visos mokesčių naujienos – blogos. Prancūzijoje viršutinis GPM tarifas pakeltas iki skandalingo 75% dydžio. 11 ES valstybių ketina įvesti finansinių sandorių mokestį. Lietuvoje diskutuojama apie progresinius tarifus ir didesnį kapitalo apmokestinimą. O iš tiesų per pasaulį tyliai vilnija pelno mokesčio mažinimo revoliucija.
Nuo 2006 m. pelno mokestis buvo sumažintas šioje valstybėse: Švedijoje – nuo 28 iki 22%, Jungtinėje Karalystėje (JK) – nuo 30 iki 23% (nuo šių metų balandžio – iki 21%), Suomijoje – nuo 26 iki 20%, Norvegijoje – nuo 28 iki 27%, Danijoje – nuo 28 iki 24,5%, Gibraltare – nuo 35 iki 10%, Kanadoje – nuo 36 iki 26%, Japonijoje – nuo 41 iki 38%, PAR – nuo 37 iki 28%, Tailande – nuo 30 iki 20%, Čekijoje – nuo 24 iki 19%, Slovėnijoje – nuo 25 iki 17%, Ukrainoje – nuo 25 iki 18%, Baltarusijoje – nuo 24 iki 18% (KPMG duomenys). Mokesčius didinusių šalių sąrašas trigubai trumpesnis.
Šios revoliucijos nesustabdė ekonominė krizė, ji tebevyksta ir šiandien – vien šiemet pelno mokestis mažinamas 7 šalyse (JK, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ir Tailande).
Siekdamos toliau gerinti verslo aplinką, kelios šalys prikirps pelno mokestį ir ateityje: nuo 2015 m. JK tarifas bus sumažintas iki 20%, o nuo 2016 m. Danijoje – iki 22%, Ukrainoje – iki 16%.
Pelno mokesčio tarifų tendencija tik dar kartą parodo, kiek Lietuvoje vykstančios diskusijos dėl mokesčių atitrūkusios nuo pasaulinio konteksto. Mūsų politikai siūlo įvesti progresinį (!) pelno mokesčio tarifą, dividendų apmokestinimą „Sodros“ ar PSD įmokomis, ar dar kitais būdais labiau apmokestinti verslininkus ar kapitalą, ir naiviai mano, kad jie neišplauks ten, kur sudarytos geresnės sąlygos. O juk kapitalo išplaukimas vyksta jau šiandien.
Greitai mūsų pelno mokesčio tarifas nebesuteiks mums jokio išskirtinumo. Iliuziją, kad „Lietuva – mažų mokesčių šalis“, negailestingai griauna tikrovė ir akivaizdus mokesčių mažinimas kitose šalyse. Todėl, užuot svarsčius, kaip dar labiau apipešioti auksinius kiaušinius dedančias „kapitalistų“ žąsis, reikėtų nutarti, kaip pritraukti daugiau kapitalo. Turbūt net nereikia aiškinti, kad daugiau kapitalo būtų naudinga ir šalies gyventojams, ir biudžetui.
Niekam ne paslaptis, kad „kapitalistų“ žąsys itin mėgsta skristi į Estiją. Lietuvoje pradėjus kalbą apie reinvestuojamo pelno neapmokestinimą mėgstama sakyti, kad estiško modelio mums nereikia – esą pas mus irgi galima sumažinti apmokestinamąjį pelną. Bet Estijoje neapmokestinamas visas reinvestuojamas pelnas. Lietuvoje – tik investicijos į nenaudotą, ne anksčiau kaip prieš 2 m. pagamintą ir į įstatyme nustatytas turto grupes įsispraudžiantį turtą. Bet juk neretai ir 10 m. įrenginys Lietuvos įmonėms gali atnešti reikšmingą produktyvumo šuolį. Ribojimas pagal turto grupes taip pat yra nepagrįstas ir diskriminacinis.
Esama tvarka nesuteikia mums akivaizdaus patrauklumo, tad reikia ieškoti ko nors kito. Jeigu matydamos vienų šalių sėkmę, kitos šalys irgi imasi mažinti mokesčius, kodėl mums neįgijus pranašumo Lietuvoje įsivedant Estijos modelį? Kitaip „kapitalistų“ žąsys išskris, o mes liksime su komunistinėmis varnomis.
