Kiekvieniems metams artėjant į pabaigą parlamentą pasiekia kitų metų biudžeto projektas. Pasiūlymų jį tobulinti atsiranda tiek daug ir tokių įdomių, kad sunku suprasti ar visa tai vertinti rimtai, ar priimti kaip juoką. Ir, vis dėlto, ką mes žinome apie biudžetą? Kuo 2015-ųjų metų biudžetas bus kitoks negu visi kiti, išskyrus tai, kad tai pirmasis eurais skaičiuojamas biudžetas? Savo nuomonę apie ateinančių metų valstybės biudžetą INIT televizijos laidoje Nuomonės pateikia LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva ir Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.
Toliau pateikiame keletą K. Leontjevos minčių apie biudžetą ir mokesčius.
– Žodį biudžetas žinome visi, bet ką jis iš tiesų reiškia tikriausiai nelabai numanome. O kad jis mums rūpi išvis negalime pasakyti, nes jis atrodo toks tolimas. Kodėl taip yra?
– Žmonės apskritai jaučiasi nutolę nuo politikos, mano, kad negali turėti įtakos tam, koks biudžetas bus, kokie mokesčiai bus numatyti ir tie milijardiniai skaičiai biudžete žmogui yra sunkiai suvokiami, nes jis jų nenaudoja kasdieniame gyvenime. Todėl, kai pasakai žodį biudžetas, visiems pasidaro nuobodu. Žinoma, tiems žmonėms, kurie yra išlaikomi iš biudžeto, jis labai rūpi, tačiau ne tie dideli skaičiai ir biudžeto kokybė, o ar jiems didės atlyginimai, ar jiem bus papildomų kompensacijų ir pan. Jiems nerūpi, kas viską apmokės, nes tie, kurie tai daro, nemato, kiek mokesčių sumoka. Todėl žmonės ir yra nutolę nuo biudžeto.
– Kaip turi atrodyti kokybiškas biudžetas? Ar būsimasis 2015-ųjų metų biudžetas nekokybiškas?
– Iš tiesų niekas kokybės nematuoja. Mes biudžete matome institucijų, programų pavadinimus, kiek lėšų joms bus skiriama, tačiau jei pamatuotume kokius rodiklius užsibrėžia pasiekti programų vykdytojai, pažiūrėtume, kaip jiems sekasi tai pasiekti, tai tikrai matytume prastos kokybės pavyzdžių.
– Ar yra svarbu, kad naujasis biudžetas skaičiuojamas eurais?
– Viskas matematiškai perskaičiuota, gal kiek sudėtingiau, tačiau vis tiek reikės prisipratinti prie skaičių eurais. Kokybės prasme skirtumo nėra, bet jei žiūrėtume į rodiklius, tai skirtumas yra. Pavyzdžiui, numatyta, kad iššlaidos bus didinamos 1,4 mlrd. litų, tuo metu kai pajamos auga 1,2 mlrd. litų. Matome, kad valstybės biudžeto deficitas didėja.
Mes parengėme mokesčių skaičiuoklę adresu mokumokescius.lt, kur kiekvienas gali pasiskaičiuoti, kiek jis sumoka mokesčių. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1 500 litų per mėnesį „į rankas“ ir juos išleidžia, tai per metus sumoka 16 000 litų mokesčių – tam skiria daugiau nei pusę savo atlyginimo. Kad tuos trūkstamus 3 mlrd. litų išpešti iš žmonių automobilių mokesčiu, kurį siūlo Tarptautinis valiutos fondas, tie mokesčiai turėtų būti žvėriško dydžio ir gyvenimo kokybė, gyventojų finansinis stabilumas tik suprastėtų.
Visa laidą galite peržiūrėti ČIA (lapkričio 6 d. įrašas).
