Pastaruoju metu vis daugiau mokesčių mokėtojų siekia sužinoti, kaip mokestiniu požiūriu traktuojamos tantjemos ir ar fizinio asmens dalyvavimas įmonės valdyboje ar stebėtojų taryboje priskiriamas ekonominei veiklai. Už atliktą rezultatyvų valdymą valdybų ir tarybų nariams gali būti išmokėta tam tikra pelno dalis – tantjemos. Nuo 2011 m. panaikinus tantjemų apmokestinimą pelno mokesčiu, išaugo tantjemų patrauklumas, tačiau yra grėsmė, kad jos bus pripažintos ekonominės veiklos pajamomis.
Į VMI rašytos užklausos šiuo klausimu buvo nukreiptos į Finansų ministeriją, kuri jau daugiau nei metus tyli. Gali būti, kad vis neapsisprendžiama, kam artimiausios tantjemos – darbo užmokesčiui, individualios (ekonominės) veiklos pajamoms ar dividendams.
Tantjemos tikrai nėra tapačios darbo užmokesčiui, nes, skirtingai nuo darbo užmokesčio, tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas.
Ekonominės veiklos pajamoms tantjemos irgi nėra tapačios, nes valdybos ar tarybos narys iš anksto nežino, ar akcininkų susirinkimas nuspręs išmokėti metines išmokas (tantjemas) ir kokio dydžio jos bus – sprendimą priima akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Žvelgiant į valdybų ir tarybų narių veiklą plačiau matome, kad tam tikrais atvejais tai artima visuomeninei veiklai, kuria užsiima socialiniai partneriai, akademinių sluoksnių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, buvę politikai (kaip kad yra įprasta Vakarų šalyse). Jų dalyvavimo tikslas yra įnešti platesnį požiūrį į įmonės strategiją, skatinti šiandien populiarią „socialinę atsakomybę“.
Akivaizdu, kad valdybų ir stebėtojų tarybų narių veiklos negalima traktuoti kaip paslaugos, o tantjemų – kaip atlygio. Valdybų ir tarybų nariai nėra konkrečiam tikslui ar problemai išspręsti pasamdyti finansų, mokesčių ar teisės konsultantai, tad ir jų veiklos priskyrimas prie ekonominės veiklos netenka prasmės.
Pagal savo prigimtį tantjemos yra artimiausios dividendams, nes ir tantjemos, ir dividendai yra uždirbto pelno paskirstymas. Reikia pripažinti, kad šiuo metu šios panašios pelno paskirstymo formos nėra vienodai traktuojamos mokestiniu požiūriu, tad apmokestinimą reikėtų suvienodinti naikinant diskriminacinį dividendų apmokestinimą pelno mokesčiu.
Kol Finansų ministerija nepateikė atsakymo dėl tantjemų traktavimo ir galimo priskyrimo ekonominei veiklai, išlieka grėsmė, kad tantjemos gali būti priskirtos pajamoms iš ekonominės veiklos. Suprantama, kad teisės akto išaiškinimas neturėtų būti taikomas atgaline data, o mokesčių mokėtojams svarbu pasitikėti Mokesčių administravimo įstatymo nuostata, kad nesant išaiškinimo neaiškumai būtų traktuojami mokesčių mokėtojo naudai. Dabartinio neaiškumo kaina tokia, kad įmonių valdybų ir tarybų nariai, kuriantys mūsų ekonominę ateitį, jau metus laiko gaišta svarstydami, kokią mokesčių ateitį jiems ruošia rūpestinga valdžia.
Tikimybė, jog šiuo atveju gali tekti registruoti individualią veiklą ir registruotis PVM mokėtojais, fiziniams asmenims kelia nerimą ne vien dėl didesnės mokesčių naštos. Jiems tektų ir daug didesnė administracinė našta, susijusi su individualia veikla ir su buvimu PVM mokėtoju: teikti PVM deklaraciją, vesti PVM sąskaitų faktūrų registrą ir t.t.
Sunku suvokti, kodėl į šiuos itin aktualius klausimus Finansų ministerija dar nesugebėjo atsakyti. Nors iš visų mokesčių mokėtojų reikalaujama absoliutaus tikslumo, savalaikiškumo ir atsakomybės, tie patys reikalavimai negalioja įstatymus ruošiančioms ir aiškinančios institucijoms. Aptikus nusižengimus kai kuriose įmonėse, griežtinami reikalavimai ištisiems sektoriams (pvz., taksi paslaugos, prekyba turgavietėse), tačiau valdžioje, nuo kurios ištisi sektoriai priklauso, reiklumas pamirštamas.
