Progresinius mokesčius siūlantys politikai dažnai remiasi gyventojų nuomone. Anot jų, žmonės nori, kad Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Štai neseniai buvo paskelbta, kad Kauno technologijos universiteto mokslininkų iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad absoliuti dauguma – net 84,5 procento Lietuvos gyventojų – pasisako už progresinius mokesčius. Tačiau atidžiau įsigilinus į atsakymus, juos reikėtų interpretuoti kiek kitaip. Už gerokai didesnius mokesčius, t. y. progresinius mokesčius, pasisako kone triskart mažiau gyventojų – apie 30 proc. Apie 54 proc. gyventojų mano, kad gaunantys daugiau pajamų turėtų mokėti didesnius mokesčius, o tai juk – proporcinių mokesčių atvejis. 14 proc. pasisako už tokius pačius, t.y. pagalvės mokesčius.
Žurnalistų tyrimo vykdytojų paklausė, galbūt žmonės progresinius mokesčius palaiko manydami, kad ne jiems juos reikės mokėti. „Greičiausiai taip ir yra. Žinoma, tai yra spekuliacija, bet pats niekada negalvoji, kad ir tau reikės mokėti progresinius mokesčius“, sutiko KTU mokslininkas. Sociologinės apklausos rizikingos tuo, kad atsakydamas į klausimą respondentas ne visada išreiškia savo tikrąją preferenciją. Siekiant sumažinti tokių netikrų preferencijų riziką, bet kurį užduodamą klausimą, taip pat ir apie progresinius mokesčius, būtina kuo labiau priartinti prie žmogaus. Nes tik kalbėdamas apie save, jis tiksliausiai perteikia savo nuostatas, nors, žinoma, rizika išlieka, kad dalis respondentų neišsivaduos nuo stereotipų. Taigi, šių metų balandį LLRI iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje apklausoje paklausėme: „Ar sutiktumėte, kad Jūsų pajamos būtų apmokestinamos progresiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu?
Atsakymai į šį konkretų klausimą pasiskirstė kitaip, nei klausiant nuasmeninto abstraktaus klausimo. 68 % respondentų atsakė, kad nesutiktų. Progresinius mokesčius mokėti sutiktų 20 % respondentų, 12 % neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tai, kad net dvigubai daugiau žmonių nesutiktų mokėti progresinių mokesčių, jei paklausiama ne abstrakčiai apie kitus, bet konkrečiai, asmeniškai, parodo, kokia stipri yra pavydo dedamoji vertinant. Ne veltui progresiniams jau prigijo „pavydo“ mokesčio vardas.
Beje, vaizdą apie tai, kokių mokesčių nori žmonės, papildo prieš trejus metus LLRI iniciatyva RAIT atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tada gyventojų klausėme, kiek jie sutiktų mokėti pajamų mokesčio ir kiek turėtų likti „į rankas“ jei gautų 1000, 2000, 3000, 5000, 7000 litų. Gyventojai įvardino skirtingas absoliučias sumas, kurios parodo, kad jie sutiktų mokėti nuo 7,4 iki 10,8 proc. pajamų mokesčio. Atskaičiavus neapmokestinamą pajamų dydį (kuris tuo metu buvo 320 Lt) galima teigti, kad gyventojai sutiktų mokėti apie 11 proc. proporcinį pajamų mokestį, nepriklausomai nuo to, kokią pinigų sumą jie uždirbtų.
Priimant sprendimus gyventojų nuomonė yra svarbi, nes tai lems jų pasitenkinimą valdžia. Tačiau kalbant apie progresinius, net jei tai būtų geidžiamiausias tautos mokestis, vertėtų nuo jo susilaikyti. Tai mokestis, kuris niekada neturės mažų, žmonėms priimtinų tarifų. Juk niekas nesipriešintų progresyvumui, jei mokesčio tarifas būtų nustatytas, pavyzdžiui, 1, 2 ir 3 procentai. Progresinis mokestis visuomet yra skirtas mokesčiams pakelti ir ilgainiui visus susodinti ant aukščiausio tarifo. Tai su laiku įvyks vien dėl infliacijos. Progresinis mokestis būtent dėl savo didumo mažina motyvacijas dirbti, diskriminuoja kvalifikuotus darbuotojus. Ir kuo didesni yra tarifai bei atotrūkis tarp jų, tuo stipresnės jo neigiamos pasekmės ir paskatos vengti.
