Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva buvo atliktas gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimo tyrimas. Pagrindinės, gyventojų nuomone, kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastys yra dideli kainų skirtumai lyginant su kaimyninėmis šalimis, kuriuos lemia dideli mokesčiai (akcizai) (taip mano 34 proc. apklaustųjų), augančios produktų kainos, mažėjančios žmonių pajamas ir galimybės įpirkti teisėtai (19 proc.) ir tai, jog pernelyg sudėtinga ir brangu užsiimti verslu teisėtai (19 proc.)
Lietuvos gyventojų nuomonė apie kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastis glaudžiai susijusi su tuo, kaip jie vertina kovos su kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba ir prekyba priemonių efektyvumą. Efektyviausios kovos su kontrabanda ir nelegalių prekių prekyba ir gamyba priemonės gyventojų nuomone, yra mokesčių (akcizų) mažinimas siekiant mažesnių kainų (jog tai labai efektyvi ar greičiau efektyvi priemonė atsakė 89 proc. apklaustųjų) ir valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti verslu, mažinimas (78 proc.). Tiek pagrindinės gyventojų įvardintos kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastys, tiek efektyviausi kovos būdai išlieka tie patys jau kelerius metus iš eilės.
Šie tyrimo duomenys parodo, kad gyventojai tiksliai įvardija kontrabandos paplitimo priežastis ir su jomis sieja efektyvius kovos su kontrabandą būdus. Kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo paplitimą lemia augančios produktų kainos, dideli kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis bei sunkumai veikti legaliai, todėl ir veiksmingos kovos priemonės turi būti nukreiptos į kainų, akcizų mažinimą, legalios veiklos atlaisvinimą. Antra, gyventojai mano, jog veiksmingesnės yra ne baudžiamosios ar sienų stiprinimo, o ekonominių kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo motyvų mažinimo priemones.
Žinoma, akcizai nėra vienintelė akcizais apmokestinamų prekių kainų dedamoji. Kainos kinta ir dėl kitų veiksnių. Tačiau akcizo mokestis tabako gaminių, benzino, dyzelino, stipriųjų alkoholinių gėrimų kainose sudaro didelę dalį. Pvz. benzine akcizas sudaro daugiau nei trečdalį kainos, cigaretėse – apie 60 proc., panašią dalį akcizas sudaro ir stipriuosiuose alkoholiniuose gėrimuose. Be to, akcizo dydis yra santykinai lengvai valdomas. Jei kitas kainų dedamąsias valdžios institucijos gali paveikti tik netiesiogiai ir ribotai, akcizų dydžiui pakeisti užtenka pakeisti įstatymą. Taigi akcizai yra santykinai didelė, lengvai keičiama akcizinių prekių kainų dedamoji.
Lietuvos akcizų politiką į rėmus sustato ES minimalūs akcizų reikalavimai. Savotiškas ES šalių akcizų „kartelis“ numato minimalius apmokestinimo akcizais dydžius. Šiuo metu Lietuva tenkina (bet neviršija) minimalius ES reikalavimus apmokestinant cigaretes ir dyzeliną. Minimalius ES reikalavimus viršija benzino (34 proc.) ir stipriųjų alkoholinių gėrimų (2,3 kartus) apmokestinimas.
Tad kryptis iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, norint mažinti kontrabandą ir nelegalų vartojimą reikia mažinti akcizus bent iki minimalių ES reikalavimų. Tačiau, ar to pakanka? Trumpai panagrinėkime tabako gaminių kontrabandą.
Muitinės departamento duomenimis per 2009 m. Lietuvoje sulaikytas rekordinis kontrabandinių cigarečių kiekis – apie 200 mln. vnt. Didžioji dalis sulaikomų kontrabandinių tabako gaminių Lietuvoje yra skirti užsienio rinkoms (pirmiausia Vokietijai ir Didžiajai Britanijai). 2009 m. ši dalis pasiekė apie 90 proc. Žinoma, sulaikoma kontrabanda gali ir neatspindėti visos kontrabandos struktūros, tačiau šie duomenys rodo, jog didelė dalis pro Lietuvos sieną vežamų kontrabandinių tabako gaminių yra skirta ne vietinei rinkai.
Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje populiariausių legalių cigarečių kainos yra atitinkamai apie du ir tris kartus didesnės nei Lietuvoje, maždaug tiek pat kartų skiriasi ir akcizo dydis. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos šių metų pradžios duomenimis populiariausių kontrabandinių cigarečių „Jing Ling“ pakelis Rusijoje kainuoja apie 1 Lt. Nelegaliai atgabenus ši pakelį į Jungtinę Karalystę, jį galima parduoti už maždaug 5,5 Lt.
Visa tai parodo, jog kontrabanda yra ne tik Lietuvos, o visos Europos problema. Sumažinus akcizą cigaretėms Lietuvoje, būtų galima sumažinti kontrabandos skirtos vietinei rinkai kiekį, tačiau ekonominis motyvas gabenti kontrabandą per Lietuvą į vakarų Europos šalis nesumažėtų. Europos Sąjungos akcizų „kartelyje“ Lietuva be kitų veiksnių (tolerancijos kontrabandai, korupcijos masto) yra geografiškai nepalankioje padėtyje, kadangi ribojasi su trečiomis šalimis. Šis veiksnys yra svarbus ne tik formuojant akcizų politiką Lietuvoje, tačiau ir Europos Sąjungos lygmeniu. Deja, ES akcizų politika ir toliau juda kontrabandai palankia kryptimi: jau numatyta, jog ES minimalūs akcizų reikalavimai tabako gaminiams bus ir toliau didinami. Iki 2014 m. ES narės turės padidinti minimalius akcizus cigaretėms nuo dabar galiojančių 64 iki 90 eurų 1000-iui cigarečių. Daliai ES šalių, tarp jų ir Lietuvai, suteiktas ilgesnis perinamasis laikotarpis (iki 2018 m.), tačiau kaip paaiškėjo, kontrabandos mastus Lietuvoje lemia ne tik Lietuvos, bet ir visų ES šalių akcizų dydis.
Žinoma, akcizų dydis Lietuvoje daro įtaką kontrabandos kiekiui. Viena vertus akcizų dydis nulemia kontrabandos mastą vietiniams poreikiams tenkinti. Kita vertus, didelis nelegalių cigarečių vartojimo paplitimas šalyje skatina žmones labiau toleruoti kontrabandos reiškinį, o tai sukuria palankią aplinką (infrastruktūrą) kontrabandai iš Lietuvos ir į kitas užsienio šalis. LLRI tyrimo duomenimis 2010 m. kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą visiškai pateisina ar linkę pateisinti net 60 proc. Lietuvos gyventojų.
Taigi, tikrąsias, ekonomines kontrabandos priežastis bei veiksmingus kovos būdus mato ir gali įvardinti dauguma Lietuvos žmonių. Reikalą apsunkina tai, jog šios priemonės varžosi su kitais valdžios keliamais tikslais (didesnių biudžeto pajamų, sveikatos apsaugos) bei privalomais reikalavimais „iš viršaus“. Todėl dažnai kova su nelegalia veikla nukreipiama į baudžiamąsias, atgrasomąsias priemones, o ne į reiškinio priežastis, ekonominių motyvų mažinimą. Deja, šios priemonės turi tik ribotą poveikį, tai parodo ne tik gyventojų nuomonė, bet ir statistiniai duomenys.
