Ekonomikos reformos Lietuvoje davė teigiamų rezultatų daugelyje sričių, tačiau mokesčių politika išlieka rimta problema Lietuvos darbuotojams, kurių didžioji darbo rezultatų dalis atitenka ne jiems patiems, ir Lietuvos įmonėms, kurių konkurencingumas yra smarkiai pakertamas dėl didelio darbo jėgos apmokestinimo.
Pritariame, kad nuo šių metų liepos 1 d. dienos 6 proc. punktais mažėja gyventojų pajamų mokestis, ir manome, kad tai svarbus žingsnis, palengvinsiantis mokesčių naštą darbui. Tačiau išreiškiame savo susirūpinimą, kad darbo apmokestinimas tebėra esminis kliuvinys kurti gerovę Lietuvoje ir kelti Lietuvos įmonių konkurencingumą.
Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje išlieka didesnis nei tolesniam mokesčių mažinimui pasiryžusiose kaimynėse Estijoje (23 proc.) ir Latvijoje (25 proc.), kai kuriose sparčiai augančiose naujosiose Europos Sąjungos valstybėse ir šalyse kandidatėse (pvz., Slovakija – 19 proc., Rumunija – 16 proc.) bei šalyse konkurentėse, kurios nėra Europos Sąjungos narės (Rusijoje – 13 proc.). Tai yra vienas iš lemiančių veiksnių, sukeliančių problemas dėl Lietuvos konkurencingumo. LLRI atlikta analizė bei „Deloitte & Touche“ tyrimas rodo, kad ir mažas, ir didesnes pajamas gaunantis darbuotojas Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis yra apmokestinamas daugiau nei kitose regiono ir daugumoje Europos Sąjungos valstybėse. Tai neigiamai veikia investuotojų ketinimus investuoti Lietuvoje, darbuotojų gaunamų pajamų augimą ir jų planus dirbti Lietuvoje bei šešėlinio ar pusiau šešėlinio verslo motyvaciją ir galimybes legalizuoti savo veiklą. Situacijai pagerinti būtina iš esmės sumažinti darbo apmokestinimą Lietuvoje.
Reikšmingas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iki 15 procentų, tokiu būdu suvienodinant gyventojų pajamų mokesčio tarifą, leistų pasiekti esminio pagerėjimo pritraukiant investuotojus; dėl padidėjusių investicijų ir sumažėjusio mokesčio išaugtų darbuotojų pajamos, tai motyvuotų dėl ekonominių priežasčių neišvykti dirbti kitur; dėl šešėlinės veiklos legalizavimo ir ekonominės veiklos aktyvumo padidėtų gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų faktinė bazė, dėl mažesnio neapskaitomų pinigų poreikio padidėtų pridėtinės vertės mokesčio bazė. Dabar yra pats geriausias laikas spartinti pajamų mokesčio mažinimą, nes auganti ekonomika leidžia kompensuoti netgi galimai (nors ne būtinai) mažesnes biudžeto įplaukas, o pats biudžetas gali būti naudojamas efektyviau.
Socialinio draudimo įmokos, renkamos nuo viso darbo užmokesčio fondo, sukuria paskatas geriausiai apmokamas darbo vietas, tarptautinių įmonių centrines ar regionines būstines steigti ne Lietuvoje, o kaimyninėse valstybėse. Be to, tai yra papildoma paskata daugiausiai uždirbančių asmenų atžvilgiu taikyti įvairias alternatyvias mokesčius mažinančias darbo apmokėjimo formas, o tai neigiamai atsiliepia ir pajamų surinkimui. Taigi, dėl socialinio draudimo įmokų lubų nebuvimo galiausiai nukenčia Lietuvos ekonomika, o kartu ir visi (ne tik daug uždirbantys) joje dirbantys asmenys bei nacionalinis ir socialinio draudimo biudžetai.
Mes, žemiau pasirašiusių organizacijų atstovai, išreiškiame savo poziciją, kad Lietuvai jau artimiausiu metu būtina:
1) Toliau mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą – iki 20 proc. ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d.;
2) Toliau mažinti ir suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą – iki 15 proc. ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d., jei 2007 m. ekonomika ir toliau augs bent 5 proc.;
3) Nustatyti įmokų „lubas“ socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo įmokų neimti nuo atlyginimo, viršijančio 5 vidutinius darbo užmokesčius – nuo 2007 m. sausio 1 d.
Savo ruožtu esame pasiruošę prisidėti rengiant atitinkamus teisės aktų pakeitimus, skatinti legalią ekonominę veiklą ir propaguoti siūlomą Lietuvos mokesčių darbui mažinimą.
Asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ vykdančioji direktorė Aldona Brogienė
Asociacijos „British Chamber of Commerce in Lithuania“ vykdančioji direktorė Sandra Kleizaitė
Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris
Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis
Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos direktorius Vitas Mačiulis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas (nepritariame socialinio draudimo įmokų ir lubų įvedimui).
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė (pritariame kreipimosi I ir II punktui, prieštaraujame dėl III punkto nustatyti įmokų „lubas”).
Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinio direktoriaus pavaduotojas Lauras Gaisrys
