142 metų dienas dirbame valstybei. Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena gegužės 23 d., 2008 m. Laisvės nuo mokesčių dieną minėjome gegužės 30 d. Pakėlus mokesčius, vis mažiau žmonių juos nori ir gali sumokėti – tuo paaiškinamas sumokamų mokesčių sumažėjimas šiais metais. Sumažėjusi mokesčių našta, deja, yra ne apkarpytos valdžios, bet didelių mokesčių įbaugintų ir į šešėlį pasislėpusių gyventojų bei ekonominės krizės pasekmė.
Pasak LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos, anksčiau ateinanti laisvės nuo mokesčių diena kitomis sąlygomis keltų džiaugsmą, tačiau šiemet ji verčia nerimauti.
„Šįmet sparčiau nei nacionalinės pajamos mažėja surenkami mokesčiai. Tai vyksta tiek dėl ekonomikos nuosmukio, tiek dėl padidinus mokesčių tarifus išaugusių paskatų vengti mokesčių, todėl dalis ekonominės veiklos perėjo į šešėlį ir tampa neapskaityta. Valdžios norai surinkti daugiau pajamų padidinus mokesčius neišsipildė“, – sako K. Leontjeva.
Tai, kad šešėlis auga, patvirtina ir LLRI ekonominio tyrimo duomenys: šįmet šešėlio dalis nuo BVP išaugs beveik 5 proc. ir sudarys 22,7 proc.; 2008 m. 27,5 proc. ekonomine veikla užsiimančių vienetų bent dalį savo veiklos vykdė šešėly, šįmet bent kažkiek veiklos šešėly vykdžiusių vienetų dalis sudarys 40 proc. Taigi, didėjant šešėlinės ekonomikos apimtims, vis mažiau pajamų bus surenkama.
„Neramina tai, kad planuojamas nacionalinio biudžeto deficitas siekia net 3 mlrd. litų. Skolinimasis yra tarsi bumerangas, kuris mokesčių mokėtojams skaudžiai suduos ateityje. Laisvės nuo mokesčių diena parodo kiek pinigų surenka valdžia, bet ne kiek ji išleidžia. Jeigu įskaičiuotume ir biudžeto deficitą (t.y., valdžios gyvenimo skolon naštą), šįmet bendra našta sudarytų net 42 proc., o tarnavimas valdžiai pasibaigtų tik birželio 4 dieną. Deficitui padengti vidutinis mokesčių mokėtojas turėtų dirbti 12,7 dienų. Panašios tendencijos ir kitose šalyse, pvz. Jungtinėje Karalystėje Laisvės nuo mokesčių diena rekordiškai anksti, gegužės 14 d., tačiau įvertinus milžiniškus biudžeto deficitus, darbas valdžiai baigsis tik birželio 25 d.“, – aiškina K. Leontjeva.
| Mokestis |
Kiek dienų dirbam šiam mokesčiui |
| „Sodros“ ir sveikatos draudimo mokesčiai |
60 dienų |
| Pridėtinės vertės mokestis |
32 dienas |
| Gyventojų pajamų mokestis |
19 dienų |
| Akcizai |
16 dienų |
| Pelno mokestis |
9 dienas |
| Kiti mokesčiai |
6 dienas |
Šįmet Laisvės nuo mokesčių diena jau paminėjo Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai (balandžio 13 d.), Australijos gyventojai (balandžio 23 d.), Ispanijos gyventojai (gegužės 9 d.), Jungtinės Karalystės gyventojai (gegužės 14 d.), kur ji atėjo anksčiau nei pernai metais.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuo 1993 m. skaičiuoja Laisvės nuo mokesčių dieną. Tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Mokesčių našta skaičiuojama visas mokestines pajamas (nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kt.) dalijant iš grynųjų nacionalinių pajamų. Grynosios nacionalinės pajamos – tai bendrasis vidaus produktas, minus grynųjų pajamų balansas ir kapitalo susidėvėjimas, kurie sumažina pajamas.
Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63;
El.p. Laura@lrinka.lt;
