Laisvės nuo mokesčių diena šiemet – gegužės 20-oji. LLRI siūlo šią datą paskelbti Pagarbos mokesčių mokėtojui diena

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išauš anksčiau nei pernai – gegužės 20 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo paskelbti šią dieną Pagarbos mokesčių mokėtojui diena ir įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą, kasmet pagerbiant žmones, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomi valstybės tarnautojai ir valstybės tebevaldomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija.

„Kasmet minint Laisvės nuo mokesčių dieną, LLRI primenama, kad mokesčių mokėtojų lėšomis yra išlaikomas visas viešasis sektorius, kad lėšos naudojamos ne tik valdininkams, bet ir mokytojams, policininkams ir t.t. išlaikyti. Pabrėždami, kur ir kieno sprendimu panaudojamos lėšos, politikai ir visuomenė dažnai pamiršta padėkoti ir pagerbti tuos, kurie į biudžetą sumoka visas šias lėšas. Būtų labai simboliška kasmet gegužės 20 d. prisiminti ir pagerbti triūsiantį žmogų, kuris kone pusę savo uždirbtų pajamų sumoka mokesčiais, kuris pluša ne tik kad uždirbtų savo ir šeimos pragyvenimui, bet ir kad išlaikytų viešąjį sektorių. Tikimės, kad Lietuvoje, kur į Atmintinų dienų įstatymą yra įtrauktos tokios dienos kaip Derliaus, Baltų vienybės, Lietuvos energetikų ir Jūros bei Žvejų, atsiras ir Pagarbos mokesčių mokėtojui diena,“ – siūlo LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.

„Ypatingos pagarbos nusipelno savarankiškai dirbantys žmonės, individualių įmonių savininkai, kurie mokėdami didelius mokesčius dar ir patys turi juos apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, tad skirtingai nei daugumai dirbančiųjų, mokesčiai jiems sukelia ne tik finansinę, bet ir administracinę naštą,“ – pabrėžia K. Leontjeva.

LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 m. Tai – simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti viešajam sektoriui ir pradeda dirbti sau. Ji apskaičiuojama pagal santykinės valdžios išlaidų naštos rodiklį, parodantį, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Kelerius metus nuosekliai judėta link naujos metodikos taikymo, kuomet šiai dienai apskaičiuoti naudojamos nacionalinio biudžeto ir nebiudžetinių fondų išlaidos, o ne pajamos.

„Keisti metodiką mus paskatino krizės metu neregėtais mastais išaugęs viešojo sektoriaus gyvenimas ne pagal kišenę, kai išaugo biudžeto deficitas ir valstybės skola. Pavyzdžiui, pernai skirtumas tarp viešojo sektoriaus pajamų ir išlaidų sudarė daugiau nei mėnesį – 32 dienas buvo gyvenama skolon. Su analogiška problema susidūrė ir kolegos užsienyje, tad vis daugiau šalių pereina prie Laisvės nuo mokesčių dienos skaičiavimo pagal biudžeto išlaidas,“ – komentuoja K. Leontjeva.

Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valdžia nusipelnė pagyrimo už pasiryžimą mažinti deficitą ir karpyti biudžeto išlaidas, dėl ko ši diena šiemet ateina anksčiau nei pernai. „Pernai Laisvės nuo mokesčių diena buvo paminėta birželio 7 d. Palyginti su 2011 m., iš biudžeto ir nebiudžetinių fondų bus išleista apie 750 mln. litų mažiau, o tai išties gera žinia šiandienos ir ateities mokesčių mokėtojams, kurie apmoka visą viešojo sektoriaus išlaidų sąskaitą,“ – pažymi ekspertė.

Kasdien žmonės gali minėti ir Laisvės nuo mokesčių valandą: jeigu žmogus dirba nuo 8 val. ryto ir iki 17 val. vakaro, o pietauja nuo 12 iki 13 val., tuomet pirmąsias tris valandas jis dirba viešajam sektoriui ir tik 11:05 ryto jis pradeda dirbti sau.

Kitose šalyse taip pat skaičiuojama Laisvės nuo mokesčių diena. Prie metodikos pagal valdžios išlaidas perėjusios Jungtinės Amerikos Valstijos šią dieną minėjo savaite anksčiau už Lietuvą – gegužės 14 d., Čekija – birželio 9 d., o Jungtinėje Karalystėje ši diena išaus birželio 23 d.

 Išlaidų sritis
Kiek dienų metuose dirbame išlaikyti
Kiek minučių kiekvieną darbo dieną dirbame išlaikyti
Socialinė apsauga
56,8
74,6
Švietimas
20,9
27,4
Sveikatos apsauga
17,6
23,1
Ekonomika
10,7
14,1
Valstybės skolos valdymas
8,6
11,3
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga
6,2
8,1
Bendrosios valstybės paslaugos
5,9
7,8
Įmokos į ES biudžetą
4,4
5,7
Gynyba
4,2
5,6
Poilsis, kultūra ir religija
3,7
4,8
Aplinkos apsauga
1,1
1,5
Būstas ir komunalinis ūkis
0,7
0,9
IŠ VISO
141

 

185

 

 

Mokestis

 

Kiek dienų per metus dirbsim

 

Kiek minučių per darbo dieną dirbsim

 

Pridėtinės vertės mokestis
35,5
46,6
„Sodros“ įmokos
33,7
44,2
Gyventojų pajamų mokestis
15,1
19,8
Akcizai
13,5
17,8
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
10,3
13,5
Pelno mokestis
4,9
6,5
Kita
16,5
21,6
Būsimi mokesčiai
11,5
15,0
IŠ VISO:

 

141

 

185