Siūlome susipažinti su vasario 3 d. dienraštyje „Lietuvos rytas” publikuojama redakcijos skiltimi „Laiko ženklai”. Šaltinis: „Lietuvos rytas”.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė valstybinio socialinio draudimo reformos koncepciją, kuria siūloma per 30-40 metų visai likviduoti „Sodrą“.
Socialdemokratai ir kiti kairieji į šią koncepciją reagavo kaip bulius į raudoną skudurą.
LLRI nuostatas jie išvadino antivalstybiniais tauškalais. Ne ką mažiau kritiškai apie LLRI koncepciją atsiliepė Tėvynės sąjunga.
Galima sutikti, kad siūlymas visiškai likviduoti „Sodrą“ – per radikalus, tačiau racionalių idėjų LLRI koncepcijoje tikrai daugiau negu kai kurių jo oponentų isteriškuose komentaruose.
Ko vertas vien buvusio LDDP Vyriausybės užsienio reikalų ministro P.Gylio pateiktas kontrpasiūlymas – nacionalizuoti privačius pensijų fondus?
Nacionalizacija – tai atviroji milijono žmonių juose sukauptų 3,3 mlrd. litų vagystė. Taip pat taip būtų atimta iš žmonių galimybė ateityje gauti kiek normalesnę pensiją.
Pačiai „Sodrai“ nacionalizacija padėtų tiek pat, kiek numirėliui kompresas, o valstybė dėl dar vienos apgavystės milijono piliečių akyse prarastų paskutinius pasitikėjimo lašus.
Kad ir ką sakytume, reformuoti socialinio draudimo sistemą būtina jau vien dėl demografinių pokyčių – kūdikių gimsta bene dukart mažiau negu prieš porą dešimtmečių. Vadinasi, jau artėja metas, kai dirbančių žmonių bus mažiau nei pensininkų.
Krizė ir akis badantis milžiniškas „Sodros“ deficitas tik paryškino senas sistemines jos ydas. Gimstamumo Lietuvoje krizė irgi nepadidins. Vadinasi, vienas dirbantis asmuo turės nešti vis didesnę naštą, kad pensininkai galėtų gauti bent kokią nors pensiją.
Iš šio pražūtingo rato išsiveržti galima vieninteliu būdu – vis didesnę privalomų socialinių įmokų dalį perkelti į pensijų fondus, kurie šias lėšas kauptų ir didintų. Taip gerokai sumažėtų našta kitoms dirbančių žmonių kartoms, nes būsimieji pensininkai savo pensijas sukauptų patys.
Dar XIX amžiaus pabaigoje Vakarų šalyse sukurta socialinės paramos sistema, kuria remiasi ir „Sodra“, buvo efektyvi, kai gimstamumas buvo didžiulis ir nuolat didėjo dirbančių žmonių skaičius.
Tačiau mažėjant gimstamumui ir dėl medicinos laimėjimų bei gerėjančio gyvenimo visuomenei vis labiau senstant, pensininkų išlaikymas dirbantiems žmonėms tampa sunkiai pakeliama našta. Todėl visur pasaulyje ir pereinama prie privalomosios bei savanoriškos pensijų kaupimo sistemos, tiesa, neatsisakant ir valstybinio socialinio draudimo.
Mūsų šalis, įteisinusi antrosios pakopos pensijų fondus, smarkiai vėluodama žengė tik pirmuosius žingsnius. Negana to, šiems fondams nustatyta 5,5 proc. pajamų dydžio įmoka pernai sumažinta iki 2 procentų.
Net ir 5,5 proc. įmoka nėra didelė, palyginti su kitų šalių pervedimais į privačius pensijų fondus. Antai Estijoje taikomas 6 proc., Lenkijoje – 7,3 proc., Vengrijoje – 8 proc., o Slovakijoje – 9 proc. tarifas.
Vadinasi, Lietuva, kaupdama pinigus ateities pensininkams, net palyginti su kaimynais, trypčioja vietoje, o „Sodra“ skęsta vis didesnėse skolose.
Jau vien tai verčia kuo skubiau imtis „Sodros“ reformos.
Žinoma, visuomet bus žmonių, kurie neįstengs sukaupti lėšų savo pensijai, jiems solidariai turi padėti visi dirbantys žmonės, todėl LLRI siūlymas ilgainiui Lietuvai visai likviduoti „Sodrą“ bent jau šiandien atrodo šiurpą keliantis.
Nors privačių pensijų fondų pelningumas iš akcijų per XX amžių vidutiniškai siekė maždaug 10 proc. per metus, neišvengiamos ir krizės, kai dalis pinigų prarandama. Valstybinis socialinis draudimas, garantuodamas dalį pensijos, padeda sumažinti ir šią riziką.
Šiuo metu „Sodra“ teikia socialinę apsaugą ir nedarbo, ligos, motinystės, taip pat kitais atvejais. Motinystės pašalpų naštą tikrai būtų tikslinga perkelti valstybės biudžetui.
Daug kitų LLRI siūlymų irgi verti rimto dėmesio. Pirmiausia reikėtų aiškiai išskirti, kur keliauja socialiniai mokesčiai, ką dirbantiems žmonėms garantuoja jų įmokos, ir tolydžio didinti kaupimui skirtą jų dalį.
Viena kitą papildanti privataus ir valstybinio socialinio draudimo sistema sumažintų „Sodrai“ tenkančią naštą, būtų skaidresnė, skatintų žmones mokėti socialinius mokesčius.
Tačiau svarbiausia šiuo metu yra ne tai, ką pasiūlė LLRI ekspertai, kuriuos kritikuoja kas netingi. Esmė ta, kad dabartinė Seimo dauguma ir A.Kubiliaus Vyriausybė, prieš metus pažadėjusi reformuoti „Sodrą“, per tą laiką nė piršto nepajudino, kad ką nors pakeistų.
O padėtis tik blogėja. „Sodros“ deficitas pernai siekė beveik 2,5 mlrd. litų, šiemet stigs dar maždaug 2,3 mlrd. litų.
Jei jaunimas ir toliau masiškai važiuos į užsienį, o nereformuojamos „Sodros“ skolos nepaliaujamai augs, išsipildys pats niūriausias LLRI scenarijus – „Sodros“ piramidė sugrius, tik jokios naujos sistemos, net pačios blogiausios, vietoj jos sukurta nebus.
