Šiandien Seimas antrą kartą svarstė 2014 metų biudžeto projektą. LLRI vertinimu, atkreipti dėmesį reikia į tris nerimą keliančius biudžeto projekto aspektus:
Valstybės biudžeto pajamų planas yra pernelyg optimistinis. Palyginus su tuo, kiek akcizų numatoma surinkti šiemet, kitiems metams planuojama surinkti 3 proc. daugiau, PVM – 9 proc., o pelno mokesčio – net 18 proc. daugiau. Apie akcizų pajamų plano optimistiškumą įspėjo ir Valstybės kontrolė. VK valstybinio audito išvadose teigiama, kad PVM pajamų planas “gali išsipildyti” nebent dėl ekonominių sąlygų palankumo. Nors pelno mokesčio prognozę VK pavadino “tikėtina”, po VK išvados paskelbimo ši prognozė buvo padidinta 8 proc. Turint omenyje, kad ateinančiais metais numatyta apmokestinti kapitalo prieaugį ir riboti mokestinių nuostolių perkėlimą, verslo sąlygos tik blogės, tad surinkti visas suplanuotas pajamas yra nerealistiška.
Nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) yra grėsmingai didinamos. Planuojama nacionalinio biudžeto išlaidas (be ES lėšų) padidinti net 1,4 mlrd. litų – nuo 22,1 iki 23,5 mlrd. Numatytas 6 proc. dydžio išlaidų didinimas yra kone dvigubai spartesnis už prognozuojamą ekonomikos augimą (3,4 proc.) ir yra drastiškiausias per visą 2008 – 2013 m. laikotarpį. Tai reiškia tolimesnį valstybės skolos augimą ir sudaro prielaidas neefektyviai naudoti biudžeto lėšas.
Metų eigoje neribojama asignavimų valdytojų teisė prisiimti įsipareigojimus kelia chaotiško išlaidų mažinimo, atlyginimų vėlavimo ir deficito didėjimo riziką. Turint omenyje pernelyg optimistinę biudžeto pajamų prognozę ir iš to kylančią riziką dėl pajamų nesurinkimo, svarbu riboti asignavimų valdytojų teisę prisiimti įsipareigojimus. 2011 ir 2012 m. biudžetuose galiojo nuostata, kad per pirmąjį pusmetį asignavimų valdytojų prisiimti įsipareigojimai negalėjo viršyti 46 proc. metinės asignavimų sumos, o per pirmus tris ketvirčius – 67 proc. metinės asignavimų sumos. Tai buvo automatinis saugiklis, mažinantis deficito didėjimo riziką, todėl siūlome arba įtraukti šią nuostatą į 2014 m. biudžetą, arba iš anksto nustatyti prioritetus, pagal kuriuos biudžeto išlaidos būtų mažinamos esant pajamų stygiui. Tokių taisyklių nebuvimas sukelia chaotiško išlaidų mažinimo ir atlyginimų vėlavimo riziką, taip pat užprogramuoja biudžeto deficito ir, atitinkamai, valstybės skolos augimą. Ateinančiais metais valstybės skola perkops per 50 mlrd., o tai reiškia, kad nuo 2009 m. vidurio skola jau bus padvigubėjusi:
LLRI pasiūlymai:
Sumažinti PVM, akcizų ir pelno mokesčio pajamų planus atsižvelgiant į prognozuojamą ekonomikos ir vartojimo augimą bei šešėlinės ekonomikos dydį.
Sumažinti planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas užtikrinant, kad jos bent jau nedidėtų daugiau nei ekonomikos augimas. Tai reiškia, kad biudžeto išlaidų augimas neturėtų viršyti 750 mln. litų, o visos nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) turėtų sudaryti 22,9 mlrd. litų. Toks išlaidų prieaugis yra trigubai didesnis, negu lėšų poreikis valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui padidinti. Taip pat svarstytinas ir nacionalinio biudžeto išlaidų įšaldymas 2013 m. lygyje. KT nutarimą dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio galima įgyvendinti užtikrinant, kad nedidėja bendras darbo užmokesčio fondas, taigi, mažinant valstybės tarnautojų skaičių.
Pakeisti LR 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 15 straipsnį, papildant jį šiomis nuostatomis, galiojusiomis 2011 ir 2012 m. biudžetuose:
“1. Asignavimų valdytojų prisiimti įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2014 metų ketvirčius negali viršyti 46 proc. metinės asignavimų sumos, o per pirmus tris 2014 metų ketvirčius – 67 proc. metinės asignavimų sumos.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos skolos valstybės vardu valdymo išlaidoms, mokėjimams į Europos Sąjungos biudžetą, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos išmokėjimams, taip pat tikslinėms dotacijoms savivaldybių biudžetams bei asignavimų valdytojų išlaidoms, finansuojamoms iš jų įmokėtų į valstybės biudžetą įmokų.”
