Pagrindinė valstybinio socialinio draudimo sistemos problema – draudiminių atvejų turinio ir formos neatitikimas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo išskaidrinti valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų įvykių prigimtį ir draudiminiams įvykiams taikyti privatų draudimą, kitiems įvykiams – kaupimą. Valstybės šalpa turi būti teikiama kryptingai ir taikliai, tik tiems, kurie stokoja.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės teigimu, „Sodros“ sistema yra analogiška finansinei piramidei. Finansinėje piramidėje išmokos anksčiau įmokas mokėjusiems asmenims yra mokamos iš kitų asmenų lėšų. Krentant įplaukoms, piramidė griūva, nes nebeįmanoma patenkinti reikiamo išmokų lygio.
„Pay-as-you-go „Sodros“ sistemoje įmokų mokėjimas suteikia teisę į išmokas ateityje, tačiau sumokami pinigai yra iškart išdalinami išmokų gavėjams. „Sodros“ piramidės pamatus plauna dabartinis ekonominis nuosmukis, su analogiška situacija susidursime jau artimoje ateityje, kai dėl blogėjančios šalies demografinės padėties turės arba mažėti pensijų ir kitų išmokų dydis, arba didėti įmokos – kitaip piramidė sugrius“, – sako R. Vainienė.
Pasak jos, draudimas ir šalpa „Sodros“ sistemoje yra taip persipynę, kad forma nebeatitinka turinio. Daugeliui „Sodros“ teikiamų draudimų negali būti taikomi draudiminiai principai, kurie reikalauja, kad įvykis būtų rizikinis ir nepageidaujamas, o įmoka priklausytų ne nuo pajamų, bet nuo rizikos.
„Absoliuti dauguma „Sodros“ išmokų turi socialinės pašalpos bruožų, tačiau net ir jie yra taikomi chaotiškai, mėginant suderinti su draudiminiais principais. Reikia pripažinti, kad tai yra fundamentali problema, kurios negalima išspręsti esamos sistemos rėmuose – būtina išskaidrinti esančių „Sodros“ draudiminių įvykių prigimtį ir atskirti, kuriais atvejais draudiminiai principai gali būti taikomi, o kuriais – ne. Tik tuomet įmanoma įvykdyti sistemos permainą, sukuriant aiškesnę ir tvaresnę sistemą, kur forma atitiktų turinį, o stokojančiaisiais būtų solidariai pasirūpinta“, – teigia LLRI prezidentė.
Draudiminius principus, anot Rūtos Vainienės, atitinka nelaimingų atsitikimų darbe draudimas bei sveikatos draudimas ir ligos pašalpos, tad LLRI siūlymu, šie draudimai turėtų būti organizuojami privačiai ir išimtinai draudiminiu principu. Ligonių kasoms tektų rizikos išlygintojo vaidmuo, jos draustų pakankamai pajamų neturinčius asmenis. Senatvė neturi draudiminio įvykio požymių ir šiam atvejui tinka kaupimas, todėl siūloma senatvei kaupti lėšas privačiose kaupiamosiose sąskaitose. Valstybės funkcija – pasirūpinti stokojančiaisiais, tad socialinė pašalpa turi būti taikli ir kryptinga, mokama neturintiems minimalių pajamų ir turto.
„Motinystė taipogi neturi draudiminio įvykio požymių, nes šis įvykis yra planuojamas ir pageidaujamas. Įgyvendinus permainą, žmonių socialinis aprūpinimas motinystės atveju būtų organizuojamas savanoriško kaupimo būdu, o valstybė teiktų socialinę paramą pagal pajamų ir turto testą. Jei valstybė iškeltų politinį tikslą skatinti gimstamumą, išmokos neturėtų imituoti draudimo – jos turėtų būti vienodos visiems gavėjams bei mokamos iš nacionalinio biudžeto“, – sako R. Vainienė.
LLRI parengtoje Valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų ir sveikatos draudimo sistemų pertvarkos koncepcijoje išanalizuotos ir valstybinės pensijos bei kitos išmokos, turinčios privilegijų požymių, pavyzdžiui, rentos buvusiems sportininkams, kompensacijos kūrybiniams darbuotojams.
„Neaiškūs tokių pensijų skyrimo motyvai – jeigu norima atsidėkoti už ypatingus nuopelnus, tai galima padaryti vienkartinėmis išmokomis. Jeigu jų paskirtis yra užtikrinti tam tikro lygio pajamas, tam jau turime socialinės paramos sistemą. Todėl siūlome naikinti šias privilegijas, neskiriant jų naujiems gavėjams bei nebemokant asmenims, gaunantiems kitas pensijas arba turintiems kitų pajamų“, – siūlo LLRI prezidentė.
Perėjimas iš esamos sistemos prie kokybiškai naujos turi būti vykdomas laikantis prisiimtų įsipareigojimų ištesėjimo ir naujų įsipareigojimų neprisiėmimo principų. Visi esantys senatvės pensijų gavėjai ir toliau gaus pensijas. LLRI parengtoje Valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų ir sveikatos draudimo sistemų pertvarkos koncepcijoje, kuri jau išsiųsta susijusioms institucijoms, yra pateikiama siūloma permainos eiga bei kaip turėtų atrodyti pereinamasis laikotarpis. Permainos nauda – patikimesnis, stabilesnis ir labiau prognozuojamas gyvenimo atvejų, šiuo metu draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, finansavimas; įtampos ir nesklandumų tarp kartų panaikinimas, realių pajamų padidėjimas, bei valstybės lėšų sutelkimas ties socialine valstybės funkcija – pagalba nepasiturintiems.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura Dabulytė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto
Komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63;
El.paštas: Laura@lrinka.lt
