Esant sunkiai Valstybės biudžetų ir kitų finansinių fondų padėčiai, valstybinėms institucijoms būtina uždrausti prisiimti naujus įsipareigojimus, tvirtina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Valstybinės įstaigos ir organizacijos už paslaugas ir atliktus darbus jau skolingos daugiau nei 1 milijardą litų. Įvertindama tokią būklę, Vyriausybė numato mažinti 1999 ir 2000 metų biudžeto išlaidas.
LLRI kreipėsi į Ministrą pirmininką Andrių Kubilių, atkreipdamas jo dėmesį į tai, kad žemesnio rango valstybinės institucijos, ministerijos, departamentai bei kitos valdymo institucijos, nepaisydamos sunkios valstybės finansų būklės, ir toliau prisiima naujus įsipareigojimus, pradeda naujus darbus ar jų etapus, pasirašo naujus kontraktus. Akivaizdu, kad šių institucijų įsipareigojimams įvykdyti lėšų valstybės kišenėje nėra, o dėl įsipareigojimų nevykdymo kenčia tiek negaunančios pinigų įmonės, tiek valstybė, nes didėja jos finansinis ir fiskalinis deficitas. Dėl to mažėja valstybės galimybės palankiomis sąlygomis skolintis bei atitolinama galimybė pasirašyti memorandumą su TVF. Dėl grandininės įsipareigojimų nevykdymo reakcijos valstybė tampa pagrindiniu privataus sektoriaus rizikos šaltiniu. Neatsakingas valstybės išteklių naudojimas yra ypač ydingas ir dėl to, kad šiemet inertiškai finansuojant nebūtinus projektus, kitais metais teks atsisakyti daug reikalingesnių išlaidų bei didinti mokesčių naštą.
Tam kad būtų užkirstas kelias minėtoms negatyvioms tendencijoms, turi būti griežtai uždrausta valstybės institucijoms įsigyti ilgalaikį turtą, inicijuoti naujus investicinius projektus ar jų etapus, didinančius valstybės įsipareigojimus. Lėšas tikslinga skirti tik būtiniausioms veiklos išlaidoms finansuoti bei iki šios dienos susikaupusiems įsipareigojimams įvykdyti. Nesilaikantiems šių draudimų turi būti numatyta atsakomybė už valstybės lėšų švaistymą.
