Visą gruodį politikai nepaliovė traukę į dienos šviesą vis naujus mokesčių siūlymus. Dėl tokios siūlymų gausos baisėjosi visi dirbantys žmonės, o ypač peliukai-politologai. Šis gruodis buvo Sūrskio ir Mauzerio triumfo valanda: jie sėkmingai tyčiojosi ir šmaikščiai rodė naujų mokesčių pasekmes, o jų politiniai reitingai augo.
Tam pasitarnavo patys politikai, suteikdami sau galimybę kartu su biudžetu pasididinti mokesčius ar net įvesti naujus, nesilaikant įstatymų numatyto 6 mėnesių įsigaliojimo termino. Tiesa, net peliukams aišku, kad žmonėms ne taip jau svarbu, ar nauji mokesčiai priimami su biudžetu ar be. Jiems svarbu viena – kad turėtų laiko pasiruošti, ir būtent tam yra numatytas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas. Iš tokios „mokesčių landos“, kurią išskirtinai sau pasidarė Seimas ir aktyviai ja naudojasi, galėtų pasityčioti ir peliukai.
Ką apmokestinsi, to bus mažiau
Sūrskis: Kaip sutiksi Naujuosius, taip ir pragyvensi… Neturiu nieko ir neturėsiu. Kam man jachta, jeigu ją turėdamas mokėsiu duoklę Kubiliui… Atsisakysiu visko, nuo ko Kubilius iš manęs mokestį nupeštų…
Mauzeris: Nepavyks visko atsisakyti….
Sūrskis: O aš neprarandu vilties. Darbo jau atsisakiau, dabar ruošiuosi atsisakyti sveikatos… Aš net indėlio banke nelaikau, kad Kubiliui nemokėti nuo palūkanų… (žiūrėti video)
Taip peliukai iliustruoja ekonominį principą, nurodantį, kad apmokestinus tam tikrą objektą, nuo šiol jo bus mažiau. Nepatinka indėliai? Apmokestinkit palūkanas ir indėlių sumažės. Nepatinka kai kurių gyventojų aukštas darbo užmokestis? Taikykit jam progresinį (t.y. vis aukštesniu laipteliu didėjantį) GPM tarifą ir daugiau jie neuždirbs.
Tiesa, gali būti, kad tas pajamų sumažėjimas bus tik oficialus, o dalis to „sumažėjimo“ paprasčiausiai pasislėps į šešėlį. Pavyzdžiui, gyventojai skolins vieni kitiems pinigus ir apie jokias palūkanas Valstybinė mokesčių inspekcija nesužinos, o gyventojai mieliau rinksis algas vokeliuose ar net nelegalų darbą.
Taigi peliukams, matyt, yra žinoma Lafero kreivė ir jie galėtų sėkmingai įsidarbinti ir rašyti aiškinamuosius raštus, kuriuose privaloma numatyti būsimas įstatymų pasekmes. Na, bet (tačiau) kadangi protingesnis Sūrskis, kaip paaiškėjo, „darbo jau atsisakė“, aiškinamuosiuose raštuose greičiausiai ir toliau bus rašoma: „Neigiamų pasekmių nenumatyta“.
Kaip mokesčiai griauna šeimą
Sūrskis: Mauzeri, jūs sakykit ką norit, bet vakar Seimas sudarkė šeimos koncepciją…
Mauzeris: O jums ką, nepatinka Konstitucijos pataisa, kur sakoma, kad šeima yra vyro ir moters santuoka?
Sūrskis: Jūs, pele, ne tą įstatymą skaitot! Konstitucijos pataisa jokios įtakos šeimoms neturi… Šeimą griauna nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas… (žiūrėti video)
Kaip taikliai pastebėjo peliukai! Kadangi naujaisiais įstatymais kėsinamasi apmokestinti visą šeimos nekilnojamąjį turtą, viršijantį 1 milijono litų vertę, paprasčiausias būdas išvengti šio mokesčio – skirtis. Sūrskis tikisi loterijoje laimėti būstą ir tuomet parinks „tikrai pasirinks tinkamą vietą“, todėl ruošiasi jau dabar skirtis su Sūrskiene – kad laimėjus svajonių būstą skyrybos neatrodytų kaip fiktyvios.
Savaime suprantama, žmonės stengiasi visais įmanomais legaliais (o kartais ir ne tik) būdais apeiti naujus mokesčius. Apmokestinsi šeimos nekilnojamąjį turtą – bus mažiau oficialiai susituokusių šeimų. Apmokestinsi gyventojų nekilnojamąjį turtą – gyventojai pradės perrašinėti būstą giminaičiams, skaidyti jį į mažesnes dalis ir t. t. Deja, už naują mokestį balsavusiems politikams šios peliukų įžvalgos nėra savaime suprantamos.
Prabangos mokestis – iš pavydo
Sūrskis: Jeigu gyventojų surašymui mes pririnkom tūkstančius surašinėtojų, tai patikrinti prabangos atsiras kad ir milijonas piktų gaudytojų. O ir neatmeskim progresyvaus būdo kaip anoniminiai pensininkų skundai apie kaimynus…
Mauzeris: Nu jo, šitam reikalui savanorių nepristigsim. (žiūrėti video)
Kalbėdami apie prabangos mokesčius, politikai stengiasi sudaryti įspūdį, kad šį mokestį mokės kažkas kitas, o ne tu. „Jachtos ar prabangaus automobilio neturiu, milijono vertės būsto – irgi, brangakmeniais pasigirti vėlgi negaliu. Vadinasi, šį mokestį mokės turtuoliai, o ne aš. Čia tai tikras socialinis teisingumas, ir aš jam pritariu, – jie mokės, o aš ne!“ – mąsto dažnas.
Kurstydami pavydą ir socialinę nesantaiką, politikai sulaukia žmonių pritarimo naujiems mokesčiams. Tačiau apgauti lieka būtent su naujais mokesčiais sutinkantys žmonės – jau dabar politikai atvirai pripažįsta, kad brangesnio už 1 milijoną litų nekilnojamojo turto apmokestinimas buvo tik pirmas žingsnis ir kad tikrasis siekis yra apmokestinti VISĄ nekilnojamąjį turtą. Milijonui piktų gaudytojų galiausiai pranešinėti teks apie save pačius…
Jeigu Seimo nariai neskaito ekonomikos vadovėlių ir savo sprendimų pasekmių net nebando numatyti, o ydingų įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose dažniausiai sutinkama nebaudžiamoji frazė – „neigiamų pasekmių nenumatyta“, tai reikėtų jiems bent jau iš peliukų pasigaudyti įžvalgų. Nes dabar tai, kas elementaru eiliniam žmogui, iškiliai pelei Sūrskiui, o į laidos pabaigą – jau net ir Mauzeriui, jokiu būdu nėra elementaru už naujus mokesčius balsuojantiems Seimo nariams.
