Europos statistikos agentūra paskelbė, kad Lietuvoje per valstybinius biudžetus ir fondus perskirstoma tik 30,3 procento BVP, tuo tarpu, kai Europos vidurkis yra beveik 40 procentų. Remiantis šia statistika itin dažnai sakoma, kad Lietuvoje yra maži mokesčiai. Mažas perskirstymas Lietuvoje yra dažnas argumentas, siūlant didinti mokesčius. Neabejoju, kad šis argumentas bus panaudotas ir šį rudenį, kai kartu su biudžetu Vyriausybė siūlys pakelti esamus mokesčius ar įvesti naujus. Kad taip nenutiktų, Lietuvos radijo klausytojams noriu paaiškinti, kad mažas perskirstymas ir maži mokesčiai gali neturėti nieko bendro.
Eurostato paskelbti duomenys apie mažą perskirstymą Lietuvoje reiškia tik tiek, kad Lietuvoje biudžetui pavyksta surinkti santykinai mažai pajamų. Taip gali būti dėl kelių priežasčių. Mažas perskirstymas tikrai gali būti dėl to, kad šalis taiko labai nedaug mokesčių, o jų tarifai yra labai maži. Lietuvoje mokesčių yra ir daug, ir jie nemaži. Šiuo metu yra taikomi net 25 pavadinimų mokesčiai, o mokesčių tarifai dažnu atveju yra net didesni nei šalyse, kur per biudžetus perskirstoma daugiau lėšų. Pavyzdžiui, Kipre taikomas 15 proc. PVM, 10 proc. pelno mokestis, užsieniečiams išmokami dividendai yra neapmokestinami, apdraustasis ir draudėjas moka po 6,3 proc. socialinio draudimo įmokų, o Eurostato duomenimis per valstybinius biudžetus ir fondus perskirstoma net 39,2 proc. Taigi, sakyti, kad Lietuvoje mokesčiai vieni mažiausių ES yra visai nepagrįsta.
Mažas perskirstymas per valstybinius biudžetus ir fondus gali būti nulemtas kaip tik žmonėms nepriimtinų, per didelių mokesčių tarifų, verčiančių juos tūnoti šešėlyje. Visai neseniai susidūriau net su keliais šio reiškinio pavyzdžiais. Štai, važiuoji taksi, pravažiuoju kone pusę miesto, o taksometras prisuko sumą, kuri tikrai nesikandžiojo. Vairuoju automobilį, puikiai žinau degalų kainas, kurios, mano galva, tikrai neturėtų leisti pakankamai pigiai vežti keleivius. Klausiu taksisto – kaip jūs sugebate uždirbti, kai mano galva yra aiškus degalų ir paslaugos kainos išsiskyrimas? Mūsų žmonės labai nuoširdūs, taksistas tiesiai šviesiai pasakė, kad jei piltųsi oficialius degalus, seniai būtų bankrotas. Degalų kainoje liūto dalis – mokesčiai. Jie pabrangina benziną daugiau nei dvigubai. Norint išbalinti šią rinką, reikia mažinti akcizus degalams. Deja, Vyriausybės planuose – degalų akcizo didinimas nuo 2011 metų. Žinoma, kad pakėlus mokesčius, degalai dar pabrangs, ir dar daugiau vairuotojų lįs mokesčių atokaiton. Biudžetas rinks mažiau pajamų, o politikai triūbins .. apie per mažus mokesčius.
Apsilankiau ir turguje, kur šiek tiek ilgiau pastovėjusi prie baltarusių prekeivių ir parodžiusi šiek tiek susidomėjimo, galėjau įsigyti vaistų ir cigarečių. Tik neskubėkime apkaltinti pardavėjų ar pirkėjų, kaip tai padarė premjeras. LLRI atliktoje gyventojų apklausoje žmonės nurodo labai logiškus paaiškinimus, kodėl jie pateisina kontrabandą ir nekviečia policijos vos pastebėję šešėlį. Daugeliui žmonių tai yra pragyvenimo šaltinis, daugelis taip gali įsigyti pigesnių prekių. Lygiai taip pat neskubėkime siūlyti įvesti baudas perkantiems kontrabandines prekes. Šios priemonės nebus veiksmingos, tos pačios apklausos duomenimis, kovai su kontrabanda geriausia būtų sumažinti kainų skirtumus, mažinant mokesčius. Politikai matyt tiek atitrūkę nuo gyvenimo kasdienybės, kad jiems nesuprantami paprasto žmogaus elgesio dėsningumai.
Per dideli mokesčiai gali trukdyti žmogui įsidarbinti, o neturėdamas darbo ir pajamų, jis žinoma, nemoka ir mokesčių. Verslo liudijimo šiemet nepirko dalis amatininkų, kuriems šis mokestis kartu su sveikatos draudimo įmokomis buvo per brangus. Galime burnoti, kad vadinamieji patentininkai sumoka per mažai, bet jei verslo liudijimas jiems per brangus, jie tiesiog nemoka nieko. Lietuvoje mažas tik perskirstymas, o visa kita yra kaip tik per aukšta – per didelis nedarbas, per didelis šešėlis, o per dideli mokesčiai yra to priežastis.
