Vykstant aršioms diskusijoms dėl naujų mokesčių įvedimo ir esamų mokesčių didinimo, žmogus gali pasiklysti visoje naujienų lavinoje. Ką žada garsiausiai aptariami planai apmokestinti palūkanas, nekilnojamąjį turtą, automobilius ir tyliai per Seimą einantis projektas apmokestinti įrangą, kaip kad mobilius telefonus, bei ką tik padidintas krovininių transporto priemonių mokestis?
Palūkanų apmokestinimas
Nors pristatydami palūkanas apmokestinantį gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą autoriai šnekėjo, kad įstatymas palies tik gyventojus, turinčius didesnius nei 10 000 litų indėlius, tai yra netiesa. Įstatymo projektas aiškiai numato, jog neapmokestintos bus tik palūkanos iki 200 litų per metus. Tačiau juk suma, nuo kurios taikomas apmokestinimas, priklausys nuo palūkanų normos, taikomos konkrečiam indėliui.
Kai kurie komerciniai bankai šiuo metu siūlo 3 proc. palūkanų normas terminuotiems indėliams. Tai reiškia, kad priėmus svarstomą projektą, apmokestintos bus didesnių nei 6 667 litų indėlių palūkanos, kurias gauna tų bankų klientai. Kredito unijų siūlomos palūkanų normos artėja prie 5 proc., tad gyventojai, į jas įnešę daugiau nei 4 000 litų, turėtų mokėti papildomus mokesčius.
O gal politikai jau pamiršo 2009 m. pabaigą, kai gyventojams buvo siūlomos 8,5 proc. palūkanos? Tuomet apmokestintos būtų palūkanos iš indėlių, viršijančių 2 353 litus. Nuo kada 2000 litų santaupos yra „prabanga“? Turint omenyje, kad ateinantys metai gali būti panašūs į 2009-uosius, ir prastėjant ekonomikos rodikliams kils palūkanų normos, naujos mokesčių taisyklės gali paliesti praktiškai visus taupančius gyventojus. Nepamirškime ir „paskutinei kelionei“ bei ligai taupančių pensininkų, kuriems tektų mokėti šį mokestį ir netgi deklaruoti savo pajamas.
Išlaidauti net ne iš savų, o iš skolintų lėšų įpratusi valdžia pavyzdžiai žvelgia į gyventojų dorai susitaupytas lėšas ir užsimojo paišlaidauti taupančių žmonių sąskaita. Gyventojams siunčiama žinia – netaupykite, gyvenkite šia diena ar net skolon, kaip daug metų yra įpratęs gyventi viešasis sektorius.
Nekilnojamojo turto mokestis
Motyvas apmokestinti nekilnojamąjį turtą – esą tokia yra tarptautinė praktika ir taip daryti rekomenduoja Tarptautinis valiutos fondas, kuris siūlo „plėsti nekilnojamojo turto mokesčio kaip vieno iš stabilias pajamas užtikrinančio, ekonomikos svyravimams atsparaus ir ekonomikos augimui draugiško mokesčio bazę“. Iš tiesų ši „tarptautinė praktika“ siekia dar senovės Egiptą ir Persijos imperiją, kuomet neegzistavo pajamų mokesčiai, todėl tekdavo rinkti mokesčius nuo įvairiausių daiktų – namų, galvijų, aliejaus ir t. t.
Vakarų Europos valstybės nekilnojamojo turto mokestį turi iš seniau: jis yra „užsilikęs“, bet jokiu būdu ne naujas mokestis, kurį viena nuo kitos šalys kopijuotų „tarptautinės praktikos“ vardan. Jei ne tų šalių politikų nenoras mažinti mokesčius, šis mokestis jau seniausiai būtų istorijos šiukšlyne. Mūsiškiai po tą šiukšlyną dairosi ir ieško „inovatyvių“ būdų pajamoms surinkti, apmokestinant ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir kitus daiktus.
Įvedus nekilnojamojo turto mokestį gyventojams, apmokestintas būtų visas turtas, įvertintas kaip didesnės nei 1 milijonas litų vertės. Tai reiškia, kad mokėti šį mokestį tektų ir Vilniaus senamiestyje gyvenantiems pensininkams, ir tiems, kas būstą įsigijo už paskolą. Iškalbingas Didžiosios Britanijos pavyzdys: šioje šalyje 10 proc. neturtingiausių gyventojų skiria 10 proc. savo pajamų sumokėti nekilnojamojo turto mokesčiui, o 10 proc. turtingiausių gyventojų šiam mokesčiui skiria mažiau nei 2 proc. savo pajamų. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto mokestis yra regresinis – ir taip yra nepaisant įvairių išimčių, kurios šioje šalyje suteikiamos pensininkams ir mažai uždirbantiems žmonėms. Lietuvoje tokios išimtys nenumatytos, todėl šis mokestis dar skaudžiau užgultų neturtingiausiųjų pečius, ir būtent erdviuose butuose gyvenančių pensininkų. Beje, Didžiojoje Britanijoje nekilnojamojo turto mokestis yra pats nepopuliariausias iš visų mokesčių – paklausti, kurį mokestį reikėtų visų pirma mažinti, apie 70 proc. britų nurodo būtent šį mokestį.
Apmokestinant virš 1 milijono litų vertės nekilnojamąjį turtą, surinkti planuojama vos 17 milijonų litų. Ką šis skaičius reikštų valstybės biudžetui? Šio mokesčio pajamos sudarytų vos 0,1 proc. valstybės biudžeto pajamų. Jei šio mokesčio pajamos būtų skirtos tik Seimo kanceliarijai išlaikyti, šių pinigų užtektų nuo sausio 1 d. tik iki maždaug kovo 14 d. Akivaizdu, kad tokio mokesčio pajamos bus menkos, o ilgalaikė žala mokesčių mokėtojams – didžiulė.
Jau dabar Seime užregistruoti siūlymai apmokestinti nekilnojamąjį turtą virš 750 tūkst. arba virš 500 tūkst. litų vertės. Ateinančiais metais ir vėl pristigus biudžeto lėšų, labai tikėtina, kad apmokestinamos vertės kartelė vis žemės, kol galiausiai šį mokestį mokės visi gyventojai.
Sakoma, kad nekilnojamojo turto mokestį turėtų mokėti tik „išgalintys“ jį sumokėti, bet juk žmogaus galimybę mokėti parodo ne turimas turtas, bet pajamos – kurios jau yra apmokestintos! Kaip besukiotum, neįmanoma sumodeliuoti nekilnojamojo turto mokesčio taip, kad jį mokėtų tik „išgalintys“ susimokėti. Toks atvejis yra apibūdintas tarptautine sąvoka „House rich, cash poor“, kuri nurodo, kad žmonės turi brangų būstą, bet mažas pajamas, pavyzdžiui, pensininkai.
Apgauti liks tie, kurie mano, kad nekilnojamojo turto mokestis suteiktų savivaldybėms daugiau finansinės nepriklausomybės. Remiantis projektu, už gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą surinktos mokesčio pajamos būtų įskaitomos į valstybės, o ne į savivaldybės biudžetą.
Automobilių mokestis
Politikai vis nesutaria, kas gi yra prabangus automobilis – ar pagal vertę, ar pagal galią, ar pagal amžių. Kuris yra prabangus: naujas ekonominės klasės automobilis už 40 tūkst. litų ar 15 metų senumo 7 klasės BMW už 15 tūkst. litų? Minivenas su 3 litrų tūrio varikliu ar sportinis dvivietis kabrioletas su 1,6 litrų varikliu? Visi šie klausimai rodo sąvokos „prabanga“ neįmanomą pritaikymą apmokestinimui. O štai dar pasipylė siūlymų apmokestinti kitas „prabangias“ transporto priemones, pavyzdžiui, kemperius ar žirgus. O kodėl gi dar neapmokestinus ir asilų?
Kaip ir nekilnojamojo turto mokesčio atveju, norima apmokestinti „prabangius“ automobilius tokiu būdu, kad apmokestinti būtų tik „išgalintys“ šį mokestį sumokėti. Pasikartosiu – žmogaus galimybę mokėti mokesčius parodo tik jo pajamos, kurios jau yra apmokestintos!
Autobusų ir krovininių transporto priemonių mokestis
Gruodžio 14 d. Vyriausybės sprendimu buvo keliagubai padidintas mokestis už autobusus ir krovinines transporto priemones. Remiantis nauju nutarimu, metinis tarifas už ne didesnius kaip 5 tonos autobusus padidintas nuo 600 iki 1800 litų, už krovinines kelių transporto priemones iki 3,5 tonų (vadinamuosius „kablukus“) – taip pat nuo 600 iki 1800 litų. Didesni tarifai įsigalios 2012 m. gegužės 1 d.
Skandalas, kad mokesčiai už transporto priemones didinami keliagubai neatlikus jokios poveikio analizės ir net be planuojamų pajamų prognozės! Dar daugiau – šiuo atveju apmokestinamos verslo priemonės, būtinos pajamoms uždirbti. Tai turės neabejotinai neigiamą poveikį visam šalies verslui, o ypatingai pervežėjams. Paprastiems žmonės šis mokesčio didinimas atsilieps iš paskos kylančiomis prekių kainomis.
Įrangos mokestis
Jau ne vienerius metus yra svarstoma apmokestinti įrenginius su atminties įtaisais. Remiantis projektu, kurį Seimas ruošiasi priimti ateinantį penktadienį, priklausomai nuo atminties apimties, USB atmintinės ir atminties kortelės pabrangtų nuo 0,5 iki 10 litų, mobilieji telefonai, televizoriai ir TV imtuvai (priedeliai) su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija – nuo 1,5 iki 40 litų, asmeniniai kompiuteriai – 20 litų. Štai gyventojai jau pastebi „mokesčių landą“ – kodėl nėra pamokestinta žmogaus galva, kuri irgi yra su „atminties įtaisu“?
Šis mokestis grindžiamas tuo, kad įstatymas suteikia teisę žmonėms padaryti vieną legalaus kūrinio kopiją asmeniniams tikslams, už kurią reikia rinkti mokestį, kad būtų „teisingai“ atlyginta autoriams. Už tai, kad perki mobilųjį telefoną, kuriuo galėsi atgaminti legalų kūrinį, atsiras prievolė mokėti kompensacinį mokestį autoriams – kurių kūrinius tu galbūt kopijuosi.
Europos teisingumo teismas yra nusprendęs, kad verslo tikslais naudojamas atminties laikmenų apmokestinimas yra neteisėtas ir gali būti taikomas tik vartotojams, kurie realiai naudoja laikmenas ir įrangą privačiam atgaminimui, ir tik toms, kurios naudojamos privataus atgaminimo tikslais. Tačiau Europos teisingumo teismo sprendimas mūsų politikams – nė motais.
Iš kur gauti pinigų?
Visas valstybės valdomas turtas vertas 163 milijardų litų. Valstybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas vertas 21 milijardo litų. Biudžeto skylė, kurią siūloma kamšyti naujais mokesčiais, sudaro 1 milijardą litų. Bet valdžiai vis dar kyla klausimų, kaip kamšyti biudžeto skylę. Juo labiau kad siūlomi mokesčių didinimai leistų užkimšti tik mažytę dalį biudžeto skylės.
Praėjusią savaitę pateikėme valdžiai 10 būdų trūkstamam milijardui litų surinkti – parduoti poilsio namus, valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti nebūtiną turtą ir kt. Taip pat būtina mažinti biudžeto išlaidas ir efektyviau naudoti esamas lėšas. Tačiau solidarizuotis mokesčių mokėtojus raginanti valdžia žada visus paskandinti naujų mokesčių cunamiu, kad tik netektų solidarizuotis pačiai.
