Kaetana Leontjeva Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
Artimiausiu metu Seime bus pristatytas 2015 metų valstybės biudžeto projektas. Ankstesniais metais jis tapdavo viešas tik pristatymo Seime išvakarėse. Dabartinė valdžia atsikratė šio žalingo įpročio: jau antri metai projektas paviešinamas likus bent kelioms savaitėms iki pristatymo Seime.
Tai suteikia pakankamai laiko įsigilinti į projektą tiek Seimo nariams, tiek visuomenei. Nors vieno žalingo valdžios įpročio – iki paskutinės minutės slėpti biudžeto projektą – pavyko atsikratyti, liko dar keturi, kurių išgyvendinti vis dar nesiseka.
Žalingas įprotis nr.1: didinti išlaidas.
Vyriausybė siūlo nacionalinio biudžeto išlaidas (be Europos Sąjungos lėšų) didinti 1,4 mlrd. litų – nuo 23,6 mlrd. šiemet iki 25 mlrd. kitąmet (2015-ųjų valstybės biudžeto projekte visi rodikliai pateikiami jau tik eurais, tačiau dėl paprastumo tebūnie litai). Nacionalinio biudžeto išlaidos yra viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kaina. Viešųjų paslaugų kaina kitąmet išaugs 6 procentais. Šis brangimas net penkis kartus viršys Finansų ministerijos prognozuojamą bendrą kainų augimą (1,2 proc.). Šiuo metu bet koks kainų didinimas yra vertinamas kaip susijęs su euro įvedimu, tad kainas didinantys rinkos dalyviai gali būti nubausti baudomis. O kokį pavyzdį rodo valdžia? Ji pirmoji skelbia, kad padidins kainas – ir net penkiskart daugiau nei visi kiti.
Žinoma, dalis didesnių išlaidų teks krašto apsaugai finansuoti. Tačiau jai bus skirtas tik trečdalis augančių išlaidų – apie 485 mln. litų, o kitos padidėjusios išlaidos pasiskirsto po įvairias sritis, pavyzdžiui, savivaldybių išlaidos didės apie 370 mln. litų. Svarbu ir tai, kad daugiau skirti krašto apsaugai galima buvo perskirstant biudžeto lėšas, t. y. ne išleidžiant daugiau, bet atsisakant nereikalingų išlaidų ir funkcijų, mažinant biurokratinį aparatą.
Žalingas įprotis Nr.2: kelti mokesčius.
Siekdama surinkti daugiau mokesčių Vyriausybė numatė didinti šildymui taikomą PVM tarifą nuo 9 iki 21 proc. ir kelti akcizus. Taip pat Vyriausybė pritarė Seime registruotam siūlymui plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtojų grupę, mažinant neapmokestinamą NT vertę nuo 1 mln. iki 750 tūkst. litų. Įvedant šį mokestį teigta, kad jis galios tik „prabangiam“ turtui, tačiau matome aiškią tendenciją, jog mokėti šį žalingą mokestį gali tekti vis daugiau Lietuvos gyventojų. Negana to, atsinaujino diskusijos apie automobilių mokestį.
Kaip rodo mokesčių skaičiuoklė mokumokescius.lt, 2 tūkst. litų „į rankas“ uždirbantis žmogus per mėnesį sumoka beveik tiek pat mokesčių – apie 1900 litų (nuo atlyginimo atskaitoma daugiau kaip 1400 litų, vartodamas žmogus sumoka dar beveik 500 litų mokesčių). Per metus jo sumokamų mokesčių suma siekia 23 tūkst. litų. Mokesčiams sumokėti jis skiria daugiau nei pusę savo atlyginimo, o tai yra daug. Vyriausybė turėtų ne svarstyti, kaip įvesti naujus mokesčius ir padidinti esamus, o siūlyti, kaip sumažinti mokesčių naštą – PVM mažinti iki žadėto ikikrizinio 18 proc. lygio, didinti NPD, pertvarkyti „Sodros“ sistemą, kurios įmokos sudaro didžiąją dirbantiems žmonėms tenkančių mokesčių dalį.
Žalingas įprotis nr.3: daugiau skolintis.
Blogai ne tik tai, kad ketinama didinti išlaidas ir kelti mokesčius. Taip pat blogai, kad išlaidos didinamos sparčiau, nei auga pajamos. Projekte numatyta, kad nacionalinio biudžeto pajamos augs nuo 22,6 mlrd. iki 23,8 mlrd. litų, t. y. 5,2 procento. Šiemet biudžeto deficitas siekia 940 mln. litų, o kitąmet siūloma jį didinti dar ketvirtadaliu – iki 1 mlrd. 180 mln. litų. Jei būtų pritarta tokiam projektui, tai būtų treti metai iš eilės, kai padidinamas valstybės biudžeto deficitas.
Nors pajamų augimas – puiki proga subalansuoti biudžetą, valdžia ja nepasinaudoja. Priešingai, ketinama dar daugiau išleisti ir toliau didinti skolą. Šiuo metu Lietuvos skola sudaro beveik 49 mlrd. litų, per pastaruosius šešerius metus ji patrigubėjo. Kaip rodo mokesčių skaičiuoklėje mokumokescius.lt pateikiamas kasos kvitas už sumokėtus mokesčius, 2 tūkst. litų „į rankas“ uždirbantis gyventojas už valstybės skolą per metus sumoka daugiau nei 1100 litų palūkanų.
Visos palūkanos už valstybės skolą šiemet sudarė beveik 2,3 mlrd. litų. Tai daugiau nei dukart viršija Lietuvos skiriamas lėšas krašto apsaugai (!). Didesnė valstybės skola reiškia daugiau išlaidų palūkanoms, didesnius mokesčius ir supančiotą ekonomikos augimą ateityje, todėl svarstant biudžetą Seime reikėtų apkarpyti biudžeto išlaidas ir ryžtingai sustabdyti skolos augimą.
Žalingas įprotis nr.4: netesėti pažadų.
Apžvelgus tris pirmuosius žalingus valdžios įpročius gali kilti klausimas, ar politikai suvokia siūlomų sprendimų žalą? Veikiausiai taip. Kasmet Seimas tvirtina ne tik ateinančių vienų metų biudžetą, bet ir bendrą pajamų ir išlaidų dydį ateinantiems trejiems metams. Politikai nuolat žada po 2-3 metų susiveržti diržus, mažinti biudžeto išlaidas ir deficitą. Bėda ta, kad tie patys pažadai girdimi kasmet, o išlaidų karpymas visada nukeliamas vėlesniam laikui, galbūt net kitai kadencijai.
Pernai rudenį žadėta, kad 2015 metų nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES lėšomis) sudarys 31,6 mlrd. litų, tačiau dabar siūloma išleisti jau net 33 mlrd. litų. Taip pat žadėta, kad biudžeto deficitas bus sumažintas nuo 940 mln. iki 200 mln. litų, tačiau šį rudenį siūloma jį didinti iki 1,2 mlrd. litų.
O dabar mums teikiami nauji pažadai, kad 2016 metais biudžeto išlaidos bus apkarpytos 1,6 mlrd. litų (!), tik kas tuo betiki?
Kaip dažnai nutinka priklausomybių kamuojamiems žmonėms, politikų pažadai „kada nors“ atsikratyti savo žalingų įpročių lieka netesėti. Būdami opozicijoje – savotiškoje „reabilitacijoje“ – politikai atpažįsta šiuos įpročius oponentų veiksmuose ir nepaliauja kritikuoti jų klaidingų sprendimų kelti mokesčius ir „praskolinti Lietuvą“. Bet grįžus iš „reabilitacijos” į valdžią grįžta ir seni žalingi įpročiai.
