Gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) apmokestinantis įstatymas priimtas neteisėtai, formaliai apėjus LR įstatymų reikalavimus ir todėl neturėtų įsigalioti nuo 2012 m. pradžios. Naujo mokesčio neatitikimą teisės aktams bei teisėkūros principams atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto bendradarbiai apgailestauja, kad Lietuvos gyventojams teks mokėti naują ir žalingiausią iš visų mokesčių.
Vakar Seimas priėmė gyventojų NT apmokestinantį įstatymą, kurio įsigaliojimas numatytas nuo 2012 m. sausio 1 d. Mokesčių administravimo įstatyme numatyta, kad nauji mokesčiai, tarifai ir kiti mokesčių pakeitimai negali įsigalioti anksčiau nei po 6 mėn. nuo jų paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos. Šis reikalavimas netaikomas vieninteliu atveju – su atitinkamų metų biudžetu susijusiems mokesčių pakeitimams.
„Pats Seimas yra įteisinęs saugiklį, kad nebūtų skubiai keičiami ir didinami mokesčiai, o visuomenė turėtų laiko pasiruošti mokesčių pakeitimams. Tačiau vakar Seimas ciniškai apėjo savo paties sukurtą saugiklį,“ – teigia LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva. „Ragindami mokesčių mokėtojus neapeidinėti įstatymų ir sąžiningai laikytis visų nustatytų normų, įstatymų kūrėjai patys teikia ydingą ir demoralizuojantį pavyzdį,“ – sako ekspertė.
Teikdama Seimui biudžeto projektą spalio 14 d., Vyriausybė neteikė gyventojų NT apmokestinimo įstatymo projekto ir valstybės biudžete nebuvo numačiusi jokių pajamų iš šio mokesčio. Tokį projektą gruodžio 9 d. įregistravo 5 Seimo nariai, todėl jo negalima laikyti susijusiu su biudžetu ir jam privalo galioti 6 mėn. įsigaliojimo terminas. Tai buvo konstatuota ir Seimo Teisės departamento išvadoje, kur teigta, kad „įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų jas oficialiai paskelbus, tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai“.
„Svarbu tai, kad NT mokestis gyventojams neatsispindėjo 2012 m. biudžeto projekte kaip to reikalauja teisėkūros procedūros ir tik likus vienai dienai iki biudžeto priėmimo, Vyriausybė pateikė priedą, numatantį papildomas pajamas iš NT mokesčio gyventojams. Taigi, teisiškai „susijęs su biudžetu“ įstatymo projektas tapo tik vieną dieną iki biudžeto priėmimo, o tai reiškia, kad teisėkūros reikalavimai buvo skandalingai apeiti,“ – stebisi K. Leontjeva.
„Įstatymo projekto iniciatorius konservatorius Vitas Matuzas ne kartą viešai teigė, kad NT mokestis gyventojams įvedamas ne dėl biudžeto, o kaip socialinio teisingumo „ženklas“ ar „simbolis“. Taigi projekto iniciatoriai pripažino, kad projektas nesusijęs su biudžetu,“ – konstatuoja ekspertė. „O mokesčio įvedimo motyvai atskleidžia, kad mokestis prie biudžeto prijungtas dirbtinai. Verta priminti, kad LR Mokesčių administravimo įstatyme yra numatytas „turinio viršenybės prieš formą“ principas, kuris leidžia teikti viršenybę turiniui, o ne formai. Pritaikius šį plačiai prieš mokesčių mokėtojus naudojamą principą patiems įstatymų kūrėjams, įstatymo neteisėtumas akivaizdus. Tokiomis aplinkybėmis priimtas įstatymas negali įsigalioti“, – įsitikinusi K. Leontjeva.
LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad 6 mėn. įsigaliojimo reikalavimas yra skirtas tam, kad mokesčių mokėtojai galėtų deramai pasiruošti. Jų pasiruošimui įtakos neturi aplinkybė, ar mokestis įvedamas su biudžetu ar be biudžeto, todėl galimybė apeiti šį reikalavimą turi būti panaikinta.
LLRI primena, kad pagrindinės nekilnojamojo turto mokesčio ydos yra tai, kad jis neatspindi žmogaus pajamų, pats savaime jų neneša ir yra mokamas iš jau apmokestintų lėšų.
