Neprogresyvus žingsnis

Garsus prancūzų ekonomistas F.Bastiatas pasakė, kad ekonomistui svarbiau numatyti neapčiuopiamas sprendimų pasekmes, o ne tik tas, kurias visi gali pačiupinėti. Socialdemokratams nupaišius siūlomą progresinių mokesčių schemą, Finansų ministerija paskaičiavo – laikytis pažadų ir jų nesilaikyti valstybės biudžetui kainuos vienodai. Jeigu gyventojų pajamų mokestis būtų sumažintas, taip kaip įsipareigota įstatymu – iki 24 proc., biudžeto pajamos sumažėtų panašiai kaip ir siūlomu progresinio mokesčio atveju įvedus 27 ir 15 procentų tarifus.

 

Finansų ministerija ir negalėjo suskaičiuoti neapčiuopiamų pasekmių: kiek kainuotų sulaužytas pažadas, sumažėjęs investicinio klimato patikimumas ir krypties pokytis – nuo deklaruojamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių, link tradicinių mažiau apmokestinamų darbo vietų kūrimo. Slovakija 2004 metais darydama mokesčių reformą ir vietoj anksčiau galiojusių keturių gyventojų pajamų mokesčio tarifų (nuo 10 iki 38 proc.) įvesdama vieną – 19 proc. numatė net tik skaičius. Tuo pačiu sumažindama pelno mokestį iki 19 proc. ir panaikindama gausybę lengvatų ji siekė įtvirtinti Slovakijos atvirumą investicijoms, skaidrų ir paprastą mokesčių administravimą gyventojams ir pademonstruoti atsispyrimą interesų grupių pagundoms naikindama lengvatas.

 

Lietuva, nors suskaičiuoja biudžeto balansą, tačiau visaip stengiasi ignoruoti nefinansines tokio sprendimo puses. Galbūt ir vėl gretinamasi prie Europos laužiantis pro atviras duris – ne paros laiko suvienodinimas, ar progresiniai mokesčiai priartina mus prie Europos. Galbūt Lietuvos politikai susigyvena su investicijų pritraukimo sunkumais, kaip lapė pasakėčioje rūgščių vynuogių nebesiekia ir imasi kovoti su gyventojų pajamų diferenciacija. Deja, Europos statistiniai duomenys rodo, kad progresinis mokestis tam netinkamas ir nėra koreliacijos tarp progresinio mokesčio buvimo ir santykinio skurdo dydžio. Mūsų konkurenčių, naujųjų ES narių ir Balkanų valstybių, įsivedusių proporcinį mokestį verslumui ir patrauklumui didinti, būryje Lietuva ir vėl turės prisiminti, jog pas mus užsienio investicijos mažos, bet labai gražios dainos.