Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr.VA-132 „Dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektui
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr.VA-132 „Dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas.
Įsakymo projektu siekiama apibrėžti aplinkybes, keliančias pagrįstą riziką dėl mokesčių mokėtojo galimo netinkamo mokestinių prievolių vykdymo arba dalyvavimo sandoriuose siekiant išvengti mokestinių prievolių. Tokiomis aplinkybėmis būtų laikomas sandorių su mokestinių prievolių nevykdančiais ūkio subjektais vykdymas, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturėjimas ir t.t.[1] Esant šioms aplinkybėms, mokesčių
administratorius turėtų teisę iš mokesčių mokėtojo pareikalauti pateikti laidavimo arba garantijos dokumentus, atsiradusios arba galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turi mokestinę nepriemoką ir vykdo sandorius su mokestinių prievolių nevykdančiais ūkio subjektais, norėdamas atidėti mokestinę prievolę, mokesčių administratoriui jis privalėtų pateikti laidavimo arba garantijos dokumentus.
Įvardytų aplinkybių nepakanka tam, kad įmonėms būtų taikomos sankcijos (pateikti laidavimo arba garantijos dokumentus)
Reikalavimas pateikti laidavimo arba garantijos dokumentus yra sankcija įmonei. Tačiau remiantis nekaltumo prezumpcija, sankciją galima taikyti tik už įrodytą pažeidimą, o ne už įtarimą. Įrodinėjimo pareiga tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o ne įmonei. Kaip pažymi Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, būtent nekaltumo prezumpcijos laikymasis turi būti mokesčių inspekcijų ir mokesčių mokėtojų santykių pagrindu.[2]
Projektas visiškai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Siūloma pritaikyti sankciją (t.y. bausti) neįrodžius mokesčių mokėtojo netinkamo mokestinių prievolių vykdymo arba mokestinių prievolių vengimo, o tik remiantis įtarimais.
Ne visas įvardytas aplinkybes mokesčių mokėtojas gali kontroliuoti
Jeigu įmonei būtų taikomos sankcijos už sandorius su mokestinių prievolių nevykdančiais Lietuvos ir / ar užsienio šalių mokesčių mokėtojais, jai būtų primetama atsakomybė už kitų įmonių veiklos sąžiningumą. Mokesčių mokėtojas gali vykdyti sandorius su mokestinių prievolių nevykdančiais Lietuvos ir / ar užsienio šalių mokesčių mokėtojais, tačiau nežinoti apie tai. Šių aplinkybių mokesčių mokėtojas negali kontroliuoti.
Projekto nuostatos skatintų netaisyti klaidų mokesčių deklaracijose
Priėmus nuostatą, jog tai, kad mokesčių mokėtojas 3 ir daugiau kartų už tą patį mokestinį laikotarpį tikslino pateiktas mokesčių deklaracijas, rodo galimą netinkamą mokestinių prievolių vykdymą arba mokesčių vengimą, mokesčių mokėtojai būtų skatinami praėjusių laikotarpių deklaracijose netaisyti rastų klaidų.
Įvardintos riziką keliančios aplinkybės yra nepakankamai tiksliai apibrėžtos
Kai kurios aplinkybės, kurios būtų laikomos keliančiomis riziką, projekte įvardintos abstrakčiai ir gali būti suprantamos nevienareikšmiškai. Tai gali sudaryti prielaidas rizikinga laikyti dažną šalyje veikiančią įmonę. Dėl nevienareikšmiško traktavimo gali atsirasti ir prielaidų korupcijai.
Pavyzdžiui, teigiama jog, jei įmonės deklaracijose nurodomi duomenys žymiai skiriasi nuo kitų panašaus dydžio mokesčių mokėtojų, vykdančių tos pačios rūšies ūkinę komercinę veiklą, toks mokesčių mokėtojas laikomas rizikingu. Tačiau projekte neįvardyta kuo apibrėžiamas mokesčių mokėtojų dydis (darbuotojų skaičiumi, apyvarta ir t.t.).
Projekte neatsižvelgiama į tai, kad kelių vienodą darbuotojų skaičių turinčių ir tos pačios rūšies komercinę veiklą vykdančių įmonių mokamas darbo užmokestis ir apyvartos gali ženkliai skirtis dėl veiklos ypatumų, darbo organizavimo, pardavimo rinkų ir kitų veiksnių. Skirtumai daugiausia gali būti priežastis atlikti tyrimą, o ne taikyti sankciją.
Projekte taip pat teigiama, jog rizikos faktorius yra tai, kad mokesčių mokėtojas neturi pakankamai žmogiškųjų ir / ar materialinių išteklių, įprastai reikalingų atitinkamai ekonominei veiklai vykdyti. Tačiau iš pateikto projekto nėra aišku, kaip nustatoma, kokie žmogiškieji ir / ar materialiniai yra pakankami. Kiekvienas privatus ūkio subjektas pats nusistato, kokie ištekliai yra pakankami jo veiklos vykdymui. Įmonės veiklai vykdyti pakankami ištekliai priklauso ne tik nuo ekonominės veiklos rūšies ar įmonės apyvartos dydžio, bet ir naudojamų technologijų skirtumų, darbuotojų kvalifikacijos ir t.t.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome nepritarti įsakymo projektui, arba tobulinti jį iš esmės, įvertinant rinkoje prieinamas įmonių patikimumo vertinimo priemones.
[1] Šios aplinkybės būtų laikomos prielaida reikalauti laidavimo arba garantijos dokumentų:
1. mokesčių mokėtojas vykdo (vykdė) sandorius su mokestinių prievolių nevykdančiais Lietuvos ir/ar užsienio šalių mokesčių mokėtojais;
2. mokesčių mokėtojas nevykdo (nevykdė) mokesčių administratoriaus nurodymų;
3. mokesčių mokėtojo deklaracijose bei kitose ataskaitose nurodomi duomenys (deklaruotas PVM, prekių ir / ar paslaugų pirkimų / pardavimų santykis, darbuotojams apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis ir kt.) žymiai skiriasi nuo kitų panašaus dydžio mokesčių mokėtojų, vykdančių tos pačios rūšies ūkinę komercinę veiklą, deklaracijose bei kitose ataskaitose nurodomų atitinkamos ekonominės veiklos rodiklių vidutinių duomenų;
4. mokesčių mokėtojas neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas;
5. mokesčių mokėtojas neturi pakankamai žmogiškųjų ir / ar materialinių išteklių, įprastai reikalingų (būdingų) atitinkamai ekonominei veiklai vykdyti.
6. mokesčių mokėtojo veiklos rodiklių pokyčiai bei tendencijos nėra susiję su (paaiškinami) objektyviomis ekonominėmis, sezoniškumo ir pan. aplinkybėmis;
7. mokesčių mokėtojas 3 ir daugiau kartų už tą patį mokestinį laikotarpį tikslino pateiktas mokesčių deklaracijas ir / arba tikslino deklaracijas, likus 3 ir mažiau mėnesių iki MAĮ 68 straipsnyje numatyto mokesčio perskaičiavimo senaties termino pasibaigimo;
8. mokesčių mokėtojas nepateikė daugiau nei 2 Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų duomenų ataskaitų ir / arba netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą;
9. mokesčių mokėtojas kitus nei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 priede nurodytus energinius produktus panaudojo arba pardavė variklių degalams ar šildymo kurui;
10. įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632, 1711, 1712, 1714, ar 1715 straipsnius ir nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai;
11. mokesčių mokėtojas atsigabena, importuoja, maišo energinius produktus, kurie klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 2707 99 19, 2710 19 91 – 2710 19 99, 3824 90 92, 3824 90 93, 3824 90 96 subpozicijose;
12. naujas PVM mokėtojas (nuo kurio įregistravimo PVM mokėtoju praėjo ne daugiau kaip 12 mėnesių, įskaitant pakartotinai įregistruotus PVM mokėtojus) muitinėje įformino importo 42 procedūrą „Prekių, kurių tiekimui į kitą valstybę narę taikomas atleidimas nuo PVM, išleidžiant į laisvą apyvartą vienu metu“ (toliau – importo 42 procedūra) prekėms, kurių statistinė vertė didesnė nei 25000 eurų;
13. mokėtojas, kuriam per praėjusius 2 metus buvo muitinės iniciatyva panaikinta importo 42 procedūra ir / ar pakeista į importo 40 procedūrą „Prekių, kurių tiekimui netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu“;
14. mokėtojas, kurio atžvilgiu muitinėje yra atliekami kontrolės veiksmai dėl importo 42 procedūros įforminimo teisėtumo / pagrįstumo;
15. mokesčių mokėtojas, kuris remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsniu per paskutinius vienerius metus nuo sandorių įforminimo tikslino Bendrąjį administracinį dokumentą ir keitė galutinius prekių, kurioms taikyta importo 42 procedūra, gavėjus.
[2] Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kovos su piktnaudžiavimu priemonių ES ir trečiųjų šalių atžvilgiu taikymas tiesioginio apmokestinimo srityje“, ,COM(2007) 785 galutinisECO/223, 2008 m. rugsėjo 25 d., Briuselis, <https://webapi.eesc.europa.eu/documentsanonymous/ces1527-2008_ac_lt.doc/content>.
