Teigdama, jog siekia pažaboti „degalų turizmą“, sumažinti vidaus rinkos iškraipymus ir žalą gamtai, Europos Komisija pasiūlė laipsniškai kelti minimalų komerciniam dyzelinui taikomą akcizą iki 380 eurų 1000 litrų 2014 metais. Šiuo metu minimali akcizo dyzeliniam kurui norma yra 302 eurai. Akcizai dyzeliniam kurui senosiose ES šalyse yra didesni: jie svyruoja nuo 278 (Liuksemburge), iki 693 eurų (Didžiojoje Britanijoje). Daugelyje šalių akcizai siekia 300-400 eurų. Devyniose valstybėse akcizai dėl taikomų pereinamųjų laikotarpių yra mažesni nei 302 eurai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva taiko 245 eurų tarifą, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį turi būti pasiektas minimalus akcizo lygis: 2013 metais jis turi pasiekti 330 eurų. Pagal pateiktą pasiūlymą Lietuvai, kaip ir dešimčiai kitų valstybių, būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis – ji turėtų pradėti taikyti 380 eurų minimalią normą 2017 metais.
Nėra jokių garantijų, kad Komisijos pasiūlymas padidinti minimalų akcizą išspręstų „degalų turizmo“ problemas. Net priėmus šį pasiūlymą, kainų skirtumai tarp Europos Sąjungos valstybių išliktų žymūs: pavyzdžiui, Vokietijoje taikomas 470 eurų akcizas būtų beveik 90 eurų didesnis nei numatyta minimali norma. Problema yra tai, kad valstybės akcizą gali kelti nevaržomai – susidaręs kainų skirtumas ir toliau skatins vairuotojus piltis degalus ten, kur jie kainuoja pigiau. Todėl norint užkirsti kelią nepageidaujamam „degalų turizmui“, efektyviau būtų ne didinti minimalų akcizą, o nustatyti maksimalią akcizo normą.
Kalbant apie žalą gamtai, reikėtų paminėti, kad Europos Sąjungos institucijų pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli. Nenuoseklaus apmokestinimo ir išimčių pavyzdžiu gali būti Direktyva 2003/96. Ši direktyva, reglamentuojanti energetinių produktų apmokestinimą, leidžia daug išimčių, kada akcizo mokestis gali būti netaikomas arba taikomas tik iš dalies. Direktyva tam tikromis sąlygomis valstybėms narėms suteikia teisę savarankiškai atleisti nuo nustatytų mokesčių ar juos sumažinti. Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra apmokestinami žemės ūkyje naudojami dyzeliniai degalai. Tokio pobūdžio išimtys, nors ir suteikia lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie konkrečių sąlygų, kartu neigia pačią harmonizavimo esmę ir atskleidžia jo trūkumus.
Kaip ir bet kuris kitas apribojimas, siūlomas minimalaus akcizo padidinimas sumažintų valstybių veikimo laisvę. Jis apribotų šalių galimybes prisitaikyti prie savo unikalių kultūrinių, politinių ir geografinių sąlygų. Be to, visuomenės turėtų mažiau galimybių siekti mažesnės mokesčių naštos ir efektyvesnės valdžios institucijų veiklos. Galiausiai nacionalinės vyriausybės būtų apsaugotos nuo jų gyventojams naudingos tarpvalstybinės reguliavimo sistemų konkurencijos.
Siūlomas sprendimas ypač skaudžiai paveiktų naująsias Europos Sąjungos nares ir būtų neteisingas jų atžvilgiu. Visų pirma, kadangi akcizas yra absoliutus dydis, jis uždeda neproporcingai didelę naštą neturtingoms valstybėms. Pati Europos Taryba savo Direktyva 2004/74 pripažino, kad minimalūs reikalavimai dėl energetinių produktų apmokestinimo gali sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų prisijungiančiose valstybėse.
Antra, daugelis šių naujų valstybių ribojasi su šalimis, kuriose atitinkamų prekių kainos ženkliai mažesnės. Tokia situacija skatina kontrabandą, kuri savo ruožtu smarkiai mažina akcizų veiksmingumą. Pasak Transparency International atliktų tyrimų, Rytų Europos valstybių sienos apsaugos institucijos yra ypatingai jautrios korupcijai, nepaisant ES skiriamų didelių lėšų ir pareigūnų mokymo. Todėl „degalų turizmo“ ribojimas senosios ES šalyse, skatintų „degalų turizmą“ ir nelegalią prekybą naujosiose Sąjungos valstybėse, kurios administruoja net 45 proc. visų išorinių ES sienų.
Derėtų paminėti, kad didinant minimalius akcizus, naujosios narės netektų svarbios priemonės pasivyti turtingesnes Europos Sąjungos valstybes – jos turėtų mažiau galimybių konkuruoti, pasiūlydamos patrauklesnę mokesčių sistemą.
Pagrindinis akcizo tikslas – internalizuoti žalingą išorinį poveikį. Tačiau reikia pažymėti, jog nėra svarių įrodymų, jog šis tikslas taikant akcizą yra pasiekiamas. Tai atskleidžia faktas, kad pajamos iš akcizų yra naudojamos kaip svarbus biudžeto pajamų šaltinis, o ne priemonė kompensuoti žalingą išorinį poveikį. Be to, pats akcizo taikymas sukuria įvairius žalingus išorinius poveikius: vartotojai, ypač gyvenantys prie žemesnius standartus degalams ar kitiems akcizais apmokestintiems produktams rinkų, perka pigesnius ir prastesnės kokybės pakaitalus, kainų skirtumai skatina kontrabandą, akcizai ypač skaudžiai paliečia vargingus visuomenės sluoksnius.
Akcizai ženkliai iškraipo rinkos teikiamą informaciją apie produkto pasiūlą ir paklausą, ateities perspektyvas ir poreikius prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Šiuo metu akcizai sudaro iki 60 procentų kainos (be PVM), kurią moka vartotojai – didesni akcizai dar labiau apsunkintų jų padėtį ir paskatintų ne tik kuro, bet ir kitų prekių kainų kilimą, kas daro ženklią įtaką infliacijos rodikliui. Europos Komisijos narės Dalios Grybauskaitės teigimu, minimalaus akcizo pakėlimas Europos piliečiams atsieitų maždaug 40 mlrd. eurų.
Apibendrinant galime pasakyti, kad priimtas Komisijos pasiūlymas ne tik apsunkintų vartotojų bei įmonių, ypač naujose ES šalyse, padėtį, bet būtų neefektyvus ir nepasiektų užsibrėžtų tikslų. Toks sprendimas taip pat sumažintų Europos Sąjungos ekonominį konkurencingumą ir apsunkintų Lisabonos tikslų siekimą. Mūsų nuomone, derėtų ne tik nedidinti minimalaus akcizo, bet ir apskritai jo atsisakyti, paliekant teisę valstybėms narėms pačioms nustatyti tokį akcizo lygį, kuris labiausiai atitiktų jų sąlygas ir reikmes. Mes tikime, kad bendrąją Europos rinką kuria ne vienodi mokesčiai, o vidinė konkurencija ir keturios – prekių, paslaugų, darbuotojų ir kapitalo – judėjimo laisvės.
