Tęsdamas darbą mokesčių srityje, LLRI suformulavo pasiūlymus dėl Mokesčių administravimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų bei pateikė juos svarstymui Seimo komitetuose. Siekdamas išspręsti mokesčių mokėtojams aktualią teisės aktų aiškinimų problemą, institutas pasiūlė įstatyme įtvirtinti keturis principus, leisiančius užkirsti kelią dažnai iškylantiems neaiškumams. Institutas tai pat ragina nesusiaurinti mokestinio ginčo sąvokos ir apibrėžti mokestinius ginčus pagal jų esmę, o ne pagal turinį. Be to, institutas siūlo įstatymu nustatyti, kad teisę apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimus turi tik mokesčių mokėtojas, o ne ir mokesčių administratoriui, kaip numatyta galiojančiame Administracinių bylų teisenos įstatyme.
Šie pasiūlymai buvo pateikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetams.
LLRI jau anksčiau yra teikęs pastabas ir pasiūlymus dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto. Siūlymui atsisakyti įstatymo nuostatos, pagal kurią šiuo metu strateginiam investuotojui sudaromos mokestinės išimtys, pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Jei Seimas tam pritars, bus panaikintas įstatymo straipsnis, pagal kurį investuotojui, nuo sutarties sudarymo dienos įsipareigojančiam per 3 metus investuoti į Lietuvos ūkio subjektą ne mažiau kaip 200 mln. Lt, 10 metų nedidinami tiesioginių mokesčių tarifai.
Dėl teisės aktų išaiškinimų tvarkos
Priimant esmines Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, derėtų išspręsti mokesčių mokėtojams aktualią teisės aktų aiškinimų problemą. Galiojančio įstatymo nuostatos teigia, kad joks poįstatyminis aktas apmokestinimo tvarkos klausimais negali būti priimtas be finansų ministro sutikimo, kita vertus, nustato, kad mokesčių administratorius teikia paaiškinimus mokesčių mokėtojams mokesčių mokėjimo klausimais. Nors šie paaiškinimai neturi juridinės galios, mokesčių mokėtojai stengiasi jais vadovautis. Tačiau dažnai iškyla neaiškumų, kaip reikia elgtis tuo metu, kai išaiškinimas prieštarauja įstatymui ar poįstatyminiam aktui, plečiamai jį aiškina, arba kai vėliau išaiškėja, kad išaiškinimas buvo klaidingas. Siekdami iš esmės spręsti teisės aktų aiškinimo problemas, siūlome įtvirtinti mokesčių administravimo (ir kituose susijusiuose įstatymuose) šiuos principus:
· Išaiškinimus, kurie yra bendro pobūdžio, t.y. taikomus daugeliui atvejų, turi teisę teikti tik politiką formuojanti institucija (mokesčių ir muitų atveju tai būtų Finansų ministerija). Deleguoti šios funkcijos įstatymus realizuojančiai ar kontroliuojančiai institucijai (šiuo atveju – Valstybinei mokesčių inspekcijai) yra draudžiama.
· Fiziniam ar juridiniam asmeniui pageidaujant teisės aktų reikalavimus realizuojanti ar kontroliuojanti institucija (Valstybinė mokesčių inspekcija) privalo raštu pateikti atsakymą (paaiškinimą) dėl jos taikomo teisės akto reikalavimo taikymo konkrečiu atveju.
· Konkretiems atvejams skirtus išaiškinimus institucija teikia jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisės aktų reikalavimus realizuojanti ar kontroliuojanti institucija turi koordinuoti savo aiškinimo praktiką su politiką formuojančia institucija.
· Jei asmuo mano, kad teisės akto aiškinimas yra neteisingas, jis gali juo nesivadovauti. Tačiau jei asmuo pasielgė pagal bendro pobūdžio ar pagal konkrečiai jam adresuotą teisės aktų aiškinimą, jam išaiškinimą teikusi ar kita institucija negali taikyti sankcijų, jei vėliau paaiškėjo, kad išaiškinimas yra neteisingas.
Dėl mokestinių ginčų komisijos funkcijų
Svarstomu įstatymo projektu (1 straipsnis) gali būti nepagrįstai susiaurinta mokestinio ginčo sąvoka, tokiu būdu būtų apribota ir mokesčių mokėtojų teisė kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją dėl mokesčių priskaičiavimo deklaracijos pagrindu, dėl žemės mokesčio mokėjimo arba brangaus turto įsigijimo. Siūlome apibrėžti mokestinius ginčus pagal jų esmę, o ne pagal pateikimo formą ir išdėstyti 2 straipsnio 23 pastraipą taip: „Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio apskaičiavimo ar sumokėjimo, taip pat dėl mokestinių nepriemokų ar permokų”.
Dėl mokestinių ginčų apskundimo
Pagal galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą (58 straipsnio 1 dalis) centrinio mokesčio administratoriaus sprendimą ar jo dalį, kurį savo sprendimu visiškai ar iš dalies patvirtina Mokestinių ginčų komisija, teismui gali apskųsti mokesčio mokėtojas. Mokesčių administratoriui galimybė skųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimus nenumatyta. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatyme yra nuostata, leidžianti skųsti tokio pobūdžio sprendimus abiem ginčo šalims. Nesuderintos dviejų įstatymų nuostatos sudaro galimybę mokesčių administratoriui skųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimus, priimtus mokesčio mokėtojo naudai.
Mokestinių ginčų komisija yra valstybės vykdomosios valdžios institucija, kurios tikslas nešališkai ir objektyviai nagrinėti mokestinius ginčus. Mokestinių ginčų komisija turi jai suteiktus įgaliojimus peržiūrėti mokesčio administratoriaus priimtus sprendimus ir, nagrinėdama mokestinį ginčą, juos tvirtinti, panaikinti ar iš dalies patvirtinti (panaikinti). Kitaip tariant, Mokesčių administravimo įstatymas suteikė teisę Mokestinių ginčų komisijai baigti mokestinius ginčus. Todėl nelogiška ir netikslinga sudaryti galimybes vienai vykdomosios valdžios institucijai skųsti teismui kitos vykdomosios valdžios institucijos priimtus sprendimus.
Siūlome pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ar jo dalį turi teisę tik mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo), nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kuriuo patvirtinamas visiškai ar iš dalies centrinio mokesčio administratoriaus sprendimas”.
