2006 m. vasario 28 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) surengė spaudos konferenciją ir diskusiją „Metas spartinti mokesčių mažinimą Lietuvoje“, kur pristatė siūlymų paketą, ką ir kaip šiuo metu reikėtų keisti Lietuvos mokesčių sistemoje, kad darbuotojų emigracija mažėtų, augtų šalies konkurencingumas ir gyventojų gerovė. LLRI siūlymai apima gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ įmokas, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, įmonių nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir žemės mokestį, įmonių „socialinį“ mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir akcizus.
Toliau pristatoma LLRI pozicija ir siūlymai.
2005 m. buvo priimti svarbūs sprendimai dėl mokesčių: pagaliau ryžtasi atsisakyti apyvartos mokesčio, nustatytas laipsniškas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, tačiau įvestas laikinas „socialinis“ mokestis įmonių pelnui, mokestis komercijai naudojamam gyventojų nekilnojamajam turtui, pakeista nekilnojamojo turto mokesčio bazės apskaičiavimo tvarka (lėmusi bendrą bazės padidėjimą), priimti nauji sprendimai dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų.
Šiais sprendimais mėginta suderinti du tikslus – ekonomikos konkurencingumo ir biudžeto absoliučių bei santykinių apimčių didinimą, todėl jie ir yra prieštaringo pobūdžio – kartu ir didinantys, ir mažinantys mokesčių naštą.
Biudžeto surinkimo tikslas šiuo metu yra pasiektas ir viršytas, tačiau konkurencingumo padidinimo, investicijų pritraukimo, darbuotojų išlaikymo Lietuvoje tikslai, net jei ir keliami, nėra pasiekiami. Be to, 2005-aisiais suplanuota mokesčių pertvarka sukėlė ir rimtų problemų dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės pakeitimo.
2005 metais priimti sprendimai šiandien gali būti įvertinti naujų aplinkybių šviesoje. Visų pirma, šiandienos vis dar ekonomikos augimo situacija yra dėkinga mokesčių mažinimui, nes absoliutus biudžetas auga vien dėl ekonomikos augimo. Tą akivaizdžiai patvirtina 2005 metų biudžeto surinkimo faktai ir 2006 metų biudžeto surinkimo prognozės.
Vykdytos mokesčių pertvarkos kol kas nedavė (ir su dabartinėmis apimtimis neaišku ar duos) ekonomikos postūmio efekto, nes mokesčių mažinimas kol kas yra neesminis. Vertinant pagal mokesčių kriterijų Lietuva nėra konkurencinga ir kelianti mažiau pasitikėjimo dėl ateities, palyginti su kaimynais. Tai prisideda prie investicijų (ypač užsienio) į Lietuvos ekonomiką santykinio menkumo ir to, kad daug perspektyvių darbuotojų nesieja savo ateities su darbu Lietuvoje.
Be to, Lietuvoje kol kas netgi nėra rimtai vertinama galimybė mažinti valstybės išlaidas arba jų bent nedidinti proporcingai bendrojo vidaus produkto augimo tempams, nors prielaidos tam yra: funkcijų privatizavimas, išlaidų efektyvinimas, tikslingas ES paramos panaudojimas.
Tai verčia permąstyti mokesčių mažinimo tempus. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikia savo išvadas dėl mokesčių mažinimo tempo dinamikos ir kitų pertvarkymų poreikio ir jų įgyvendinimo galimybių.
1. LLRI pozicija dėl mokesčių naštos mažinimo
Turint omenyje (1) didėjantį konkurencinį spaudimą Europos ir pasaulio rinkose, (2) beišsenkančius Lietuvos įmonių konkurencinius pranašumus (visų pirma – santykinai pigi ir santykinai kvalifikuota darbo jėga), (3) kitose Europos Sąjungos ir aplinkinėse šalyse vykdomas mokesčių mažinimo reformas, (4) didėjančias galimybes Lietuvos žmonėms išvykti dirbti į kitas šalis bei (5) galimą ekonominės plėtros Lietuvoje lėtėjimą, akivaizdu, kad norint padidinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, mokesčius mažinti būtina, juos mažinti reikia ne mažiau nei konkuruojančiose šalyse ir tai reikia daryti dabar.
Be įmonių konkurencingumo, patrauklumo dirbti Lietuvoje ir gyventojų gerovės didinimo, mokesčių mažinimas turi ir kitų teigiamų pasekmių: reikšmingai sumažinus mokesčius, sumažėja paskatos užsiimti šešėline veikla ir taikyti nelegalias bei legalias mokesčių susimažinimo schemas. Dėl pastarųjų aplinkybių Lietuva šiandien neretai vadinama ne mažų mokesčių šalimi, bet didelių nesurenkamų mokesčių šalimi, o tai pakeisti gali ne mokesčių administravimas (kuris ir taip yra ekstensyvesnis nei kaimyninėse šalyse), o tik mokesčių mažinimas. Tačiau mažinant mokesčius taip laipsniškai, kaip numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, šio efekto bus menkai pasiekta.
2. LLRI pozicija dėl Lietuvoje reikalingos reformos
Dėl reformos tikslų. Mokesčių reforma yra reikalinga, tačiau jos tikslas turi būti vienareikšmiai įvardytas kaip mokesčių mažinimas, siekiant Lietuvos konkurencingumo, gyventojų pajamų didėjimo bei paskatų ekonominę veiklą vykdyti skaidriai ir legaliai.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio. Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra būtina priemonė Lietuvos verslo konkurencingumui išlaikyti ir gyventojų pajamų didėjimui užtikrinti. Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iki 15 proc. leistų Lietuvai lygiuotis į konkurencingiausias regiono valstybes ir paskatintų investicijas, padėtų iš esmės pristabdyti darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos, smarkiai sumažintų paskatas slėpti mokesčius (ir gyventojų pajamų, ir kitus), sumažintų mokesčių planavimo poreikį ir leistų efektyviau organizuoti ekonominę veiklą. Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iki 24 proc. jau nuo 2007 m. leistų Lietuvai bent jau labai neatsilikti nuo Latvijos ir Estijos.
Dėl socialinio draudimo įmokų. Socialinio draudimo įmokų lubų nebuvimas ypač neigiamai veikia konkurencingiausias ūkio šakas ir labiausiai kvalifikuotus darbuotojus, nes daug uždirbantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai už socialinį draudimą moka daug daugiau nei potencialiai gaus naudos. Socialinio draudimo įmokų lubų nustatymas ypač mažintų kvalifikuotos darbo jėgos emigraciją, bei ypač didintų Lietuvos konkurencingumą, nes skatintų Lietuvoje steigti aukštos kvalifikacijos darbo reikalaujančia veikla užsiimančias įmones ir Lietuvoje įkurti įmonių pagrindines būstines.
Socialinio draudimo įmokų dalies, kurią galima pervesti į savo sąskaitą antrosios pakopos pensijų fonde, didinimas būtų svarbi paskata legalizuoti šešėlinius atlyginimus, išlaikyti darbo jėgą Lietuvoje, padidinti kapitalo prieinamumą Lietuvoje, o svarbiausia – leistų spręsti ilgalaikes socialinio draudimo sistemos problemas.
Pažymėtina, kad šios priemonės ypač vykdytinos šiandien, nes socialinio draudimo fondo biudžetas yra (tačiau ilgainiui nebebus) perteklinis.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams. Įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams nebuvo tikslinga. Bet kuriai paskirčiai naudojamo gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimas yra ydingas, nes tai dvigubas apmokestinimas, baudžiantis tuos gyventojus, kurie taupo ir investuoja. Toks mokestis stabdo viduriniosios klasės formavimąsi, nesiderina su esama valstybės pozicija skatinant įsigyti nekilnojamąjį turtą iš skolintų lėšų (lengvata būsto palūkanoms), iškreipia statybų ir nekilnojamojo turto rinką, sukelia rimtas technines problemas dėl mokesčio bazės nustatymo, sukuria prielaidas korupcijai (pavyzdžiui, nustatant nekilnojamojo turto vertę).
Tik komercinės paskirties gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimas yra mažesnė blogybė nei viso gyventojų turto, tačiau jis taip pat nėra prasmingas. Priešingai nei dažnai teigiama, jis nesulygina įmonių ir gyventojų padėties nekilnojamojo turto rinkoje, o greičiau ją iškreipia: įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto nuoma, šiuo metu turi mokestinių pranašumų prieš ta pačia veikla užsiimančius gyventojus, nes jos vietoje gyventojams tenkančių pajamų mokesčio moka nuo mažesnės bazės skaičiuojamą pelno mokestį. Be to, šis mokestis sukuria didelę administracinę naštą ir labai iškraipo ekonominę motyvaciją, o pajamų vis tiek generuoja nedaug.
Dėl įmonių nekilnojamojo turto mokesčio tarifo ir bazės. Įmonių apmokestinimas nekilnojamojo turto mokesčiu, ypač išaugus mokesčio bazei dėl skubotai įvesto bazės skaičiavimo pagal rinkos kainas, yra dvigubas to paties objekto apmokestinimas, nes ir nekilnojamojo turto mokestis, ir žemės mokestis apmokestina tą patį objektą – su vieta susijusią rinkos vertę. Staigus nekilnojamojo turto mokesčio realus padidėjimas daugmaž galėtų būti kompensuotas iki 0,5 proc. sumažinus jo tarifą, o ilgainiui nekilnojamojo turto mokestis ir žemės mokestis turėtų būti pertvarkyti, panaikinant dvigubą apmokestinimą, sumažinant mokesčio dydį bei išskaidrinant ir supaprastinant mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą.
Dėl įmonių apmokestinimo socialiniu mokesčiu. Įmonių apmokestinimas socialiniu mokesčiu (faktiškai – didesniu pelno mokesčio tarifu) padidino paskatas vengti šio mokesčio ir sumažino vieną iš pagrindinių Lietuvos verslo aplinkos konkurencinių pranašumų. Nepaisant to, jog mokestis įtvirtintas laikinu įstatymu, neigiamos pasekmės yra ilgalaikės, nes investuotojams buvo pasiųstas signalas dėl mokesčių nestabilumo Lietuvoje ir galimybės bet kada mokesčius pakelti. Atsižvelgiant į konkurencingumo didinimo bei investicijų pritraukimo būtinybę ir optimistiškesnį nei planuotą biudžeto pajamų surinkimą tikslinga kuo greičiau panaikinti socialinį mokestį.
Dėl pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokestis yra labiausiai harmonizuotas visoje ES ir kelia mažiausiai keblumų dėl konkurencingumo ir kitų ekonominę gerovę užtikrinančių veiksnių. Tačiau šiandien pridėtinės vertės mokestis yra vis labiau apauginamas lengvatomis (tai oficialiai siekiama ir planuojama daryti ir ateityje). Tokios lengvatos mokestį daro vis sudėtingesnį, sukuriami ekonominiai iškraipymai ir mokestinės spragos, apsunkina bendrų mokesčių tarifų mažinimą. Siekiant vienodų konkurencijos sąlygų tikslinga nustatyti visoms prekėms ir paslaugoms vienodą 18 proc. mokesčio tarifą ir nesiekti jo sumažinimo jokioms sritims.
Dėl biudžeto pajamų. Pateiktas mokesčių mažinimo scenarijus nebūtinai reikštų netgi biudžeto santykinio dydžio sumažėjimą, nes ekonominė veikla legalizuotųsi, mokestinių „skylių“ sumažėtų, prasiplėstų PVM bazė. Netgi esant santykiniam biudžeto sumažėjimui dėl ekonominės veiklos didesnio aktyvumo yra lauktinas biudžeto absoliutus didėjimas. Toks absoliutus biudžeto augimas esant mokesčių mažinimui būtų didesnis negu nemažinant mokesčių. Taip pat mokesčių mažinimo padariniai biudžetui galėtų būti kompensuoti taikant šias priemones (kurios būtų sveikintinos bet kuriuo atveju):
§ atsisakyti planų didinti perskirstymo mastus ir apsispręsti mažinti perskirstymą;
§ atsisakyti nebūtinų valstybės išlaidų, privatizuoti dalį valstybės funkcijų (sveikatos, švietimo sistemų reforma ypač galėtų užtikrinti didesnį efektyvumą ir paslaugų kokybės gerėjimą nedidinant valstybinio finansavimo);
§ svarstytina galimybė sumažinti iš valstybės biudžeto finansuojamus ikimokestinius atlyginimus taip, kad šie atlyginimai dėl mokesčių didėtų ne visa sumažintų mokesčių apimtimi;
§ nukreipti ES paramą ne į naujas sritis (kur ji didina valstybės išlaidas), bet į iki šiol valstybės finansuotas sritis (kur ji mažintų valstybės išlaidas).
3. LLRI pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimo poreikio ir galimybių
|
Mokestis
|
Situacija
2006 m. sausio 1 d.
|
Galimybės ir būtinybė nuo 2007 m. sausio 1 d.
|
Tolimesnė perspektyva (2009 – 2010 m.)
|
|
Gyventojų pajamų mokestis
|
Bendras tarifas 33 proc. (nuo 2006 m. liepos 1 d. – 27 proc., nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 proc.), autoriniams darbams – 15 proc.
|
Sumažinti aukščiausią tarifą iki 24 proc.
|
Nuo 2009 metų suvienodinti tarifą iki 15 proc.
|
|
Socialinio draudimo įmokos
|
34 proc.
|
Nustatyti 3,5 vidutinių darbo užmokesčių lubas.
Padidinti pensijų fondams galimą pervesti dalį iki 7 proc. punktų.
|
Iki 2009 metų pensijų fondams galimą pervesti dalį padidinti iki 10 proc. punktų.
|
|
Gyventojų nekilnojamojo turto mokestis
|
1 proc. apmokestinamas komercijai naudojamas turtas.
|
Panaikinti mokestį.
|
|
|
Nekilnojamojo turto mokestis juridiniams asmenims
|
Tarifas – 1 proc. Apmokestinamoji vertė komercijai naudojamam turtui pradėta skaičiuoti nuo rinkos vertės (kuri paprastai didesnė nei atstatomoji vertė).
|
Sumažinti tarifą iki 0,5 proc. (už 2006 m. periodą).
|
Reformuoti persidengiančius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, panaikinant dvigubą vertės apmokestinimą, sumažinant mokestį, išskaidrinant ir supaprastinant mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
|
|
Įmonių socialinis mokestis
|
4 proc.
|
Panaikinti mokestį.
|
|
|
Pridėtinės vertės mokestis
|
18 proc., dešimčiai veiklų – lengvatinis 5 proc. tarifas.
|
Panaikinti visas lengvatas.
|
|
|
Akcizai
|
Minimalius tarifų dydžius nustato ES. Lietuva turi pereinamuosius laikotarpius, kad pasiektų minimalius dydžius – cigaretėms iki 2010 m., bešviniam benzinui – iki 2011 m., dyzelinui, žibalui – iki 2013 m.
|
Iškelti ES minimalios tarifo ribos sumažinimo ir panaikinimo klausimą, atsižvelgiant į per didelio tarifo poveikį naujoms ES narėms.
|
|
