Lietuvoje diskutuojama apie palankių mokestinių sąlygų sudarymą investicijoms, siekiant didinti ekonomikos konkurencingumą, kelti našumą ir pridėtinę vertę. Vienas pasiūlymų tai padaryti – numatyti pelno mokesčio lengvatas investicijoms į „aukštas“ ir „vidutiniškai aukštas“ technologijas, taip pat investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. LLRI nuomone, palankių mokestinių sąlygų sudarymas investicijoms yra sveikintinas dalykas, tačiau tam tikros rūšies investicijų išskyrimas yra netikslingas.
______________________
Skaičiuojant pelną, įmonėms leidžiama atskaityti sąnaudas, kurios patiriamos, siekiant dabartinių pajamų. Investicijos – tai įmonės išlaidos, kurios skirtos pajamoms ateityje gauti. Būtent todėl investicijų mokestinį traktavimą reikėtų priartinti ar suvienodinti su sąnaudų mokestiniu traktavimu, t.y. siekti jų neapmokestinti. Pasirinkus investicijų neapmokestinimo kryptį, reikėtų ieškoti būdų, kaip šią užduotį įvykdyti kuo tiksliau ir nepriekaištingiau.
Investicijos yra esminis veiksnys, leidžiantis šaliai kelti konkurencingumą, užtikrinti ilgalaikę ekonomikos gerovę. Jos reikalingos, siekiant didinti našumą, kuris yra esminė ekonominio augimo sąlyga. Našumo kėlimo klausimas Lietuvoje tampa ypač aktualus, nes pastaraisiais metais darbo našumas auga lėčiau nei atlyginimai. Pelno mokesčio panaikinimas investicijoms būtų teigiamas žingsnis, kuris skatintų verslo plėtrą ir gyventojų gerovės augimą, didintų motyvaciją investuoti, o ne vartoti.
Be to, palankesnės sąlygos investicijoms didintų makroekonominį stabilumą. Pirma, investicijos leistų kelti našumą: kylant našumui, įmonė turi daugiau galimybių vartotojui pasiūlyti pigesnį gaminį ar paslaugą. Todėl galima būtų tikėtis mažesnio kainų augimo. Antra, tik išaugęs našumas gali sukurti sąlygas tvariam atlyginimų augimui, kuris būtų paremtas sukurtu produktu ir nesukeltų problemų dėl konkurencingumo. Trečia, investicijos leistų kelti Lietuvos konkurencingumą, skatintų eksportą – tai sudarytų sąlygas einamosios sąskaitos deficito mažėjimui. Ketvirta, toks žingsnis mažintų netvaraus ekonomikos augimo pavojų. Lietuvos įmonės ir gyventojai skolinasi ir vartoja, tikėdamiesi pajamų augimo ateityje. Kad išsipildytų optimistiniai rinkos dalyvių lūkesčiai, reikia, kad kiltų ekonomikos potencialas, veiklos našumas. Tam būtinos dabar vykdomos investicijos, kurios ateityje leis tikėtis realių pajamų augimo.
Tačiau santykinai palankesnių sąlygų sudarymas tam tikros rūšies investicijoms, veiklai ar įmonės tipui nustato iš principo neobjektyvius kriterijus. Toks diferencijavimas, skirtingai nuo bendros nuostatos dėl investicijų neapmokestinimo, veikia investicinių sprendimų motyvaciją: skatina arba atgraso nuo konkrečių sprendimų, todėl laikomas mokesčių lengvata. Abejotina, ar tikslinga sudaryti išskirtines sąlygas tam tikros rūšies investicijoms, pavyzdžiui, į „aukštas“ ir „vidutiniškai aukštas“ technologijas arba mokslinius tyrimus bei plėtrą. Išskiriant tam tikro pobūdžio investicijas, daroma prielaida, kad tokios investicijos leis užtikrinti našumo ir sukuriamos pridėtinės vertės augimą. Tačiau verslininkas, vykdydamas investicijas, atsižvelgia į visą turimą informaciją, tikėtiną naudą, pajamingumą. Daromos tos investicijos, kurios leidžia pasiekti didžiausią tikėtiną grąžą ir labiausiai prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo ir našumo augimo.
Taigi gera investicija nebūtinai yra investicija į „aukštas“, „vidutiniškai aukštas“ technologijas arba mokslinius tyrimus bei plėtrą. Gera investicija yra tokia, kuri padeda didinti našumą. Todėl investicijų skirstymas į „aukštas“ ir „neaukštas“ technologijas iš esmės yra netobulas ir ginčytinas dalykas.
Taip pat reikia pažymėti, kad tam tikros rūšies investicijų išskyrimas apsunkintų pajamų mokesčio administravimą (tiek valstybinėms institucijoms, tiek pačioms įmonėms).
Neatmestina galimybė, kad toks išskyrimas suteiktų išskirtinai geras sąlygas tam tikros rūšies įmonėms, kurios gali vykdyti investicijas į „aukštas“, „vidutiniškai aukštas“ technologijas, mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, atsižvelgiant į tai, kaip tokios investicijos būtų apibrėžtos.
Šios dienos iššūkis Lietuvai yra kelti darbo našumą, o bendras našumo lygis labiausiai padidinimas yra ne tada, kai sukuriamos atskiros aukštų technologijų oazės, o tada, kai jis padidinamas srityse, kuriose dirba daugiausiai žmonių. Todėl investicijos į tokias sritis, kaip statyba, prekyba, paslaugos, žemės ūkis, medienos apdirbimas ir kitas yra ne mažiau reikšmingos nei investicijos į lazerių ar biotechnologijas, o bendram našumo augimui jos gali turėti didesnę įtaką.
Tikėtina, jog lengvata aukštoms technologijoms diskriminuos smulkųjį ir vidutinįjį bei pradedantįjį verslą, kuriam labai reikia našumo augimo, bet kuris nevykdo tokio pobūdžio investicijų, o didina našumą kitais būdais, pavyzdžiui, įsigydamas padėvėtas, bet gamybos atnaujinimui ar plėtimui labai reikalingas stakles.
Atsižvelgiant į tai, kad:
– investicijos yra itin svarbus veiksnys našumui augti;
– geros mokestinės sąlygos investicijoms yra svarbus veiksnys priimant sprendimą dėl investicijų;
– investicijų naudą lemia ne technologijų „aukštumas“, o tai, kiek jos leidžia padidinti našumą;
– didžiausi našumo augimo rezervai glūdi tradicinėse „neaukštose“ ekonomikos šakose;
– iškyla atribojimo tarp „aukštų“ technologijų ir kitų investicijų problema, jos negalima skaidriai ir efektyviai išspręsti;
Siūlymai taikyti lengvatas investicijoms į aukštas, vidutiniškai aukštas technologijas, taip pat į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą duotų teigiamą efektą, tačiau sukeltų iškraipymų. Tikslinga būtų neapmokestinti pelno mokesčiu visų investicijų, neišskiriant pagal investicijų rūšį, įmonės ar sektoriaus tipą.
Jei ataskaitiniu laikotarpiu įmonės investicijos viršija gaunamą pelną, derėtų leisti šį skirtumą kelti į ateities ataskaitinius laikotarpius ir tuomet pasinaudoti nuliniu (sumažintu) tarifu. Tokia tvarka nediskriminuotų įmonių, kurių vykdomos investicijos viršija gaunamą pelną arba kurios pelno negauna ir leistų palankią apmokestinimo taisyklę pritaikyti visoms, o ne daliai, investicijų.
