|
Eil.Nr.
|
Problema/Tikslas
|
Siūlomi sprendimo būdai/veiksmai
|
|
PRIORITETINĖS PRIEMONĖS
|
|
|
|
1. Juridinių asmenų pelno mokestis
|
|
|
|
1.1.
|
Apskaitą tvarkant kaupimo metodu, pajamos pripažįstamos uždirbtomis, išrašius sąskaitą – faktūrą. Tačiau esti atvejų, o ekonominio nuosmukio metu tokių atvejų daugėja, kuomet paslaugą ar prekę gavęs asmuo už jas nesumoka. Apmokestinimo tvarka įsipareigojimų nevykdymo atveju yra nepalanki įmonei, negavusiai įplaukų. Beviltiškos skolos nėra pripažįstamos sąnaudomis, todėl jos yra pamokestinamos pelno mokesčiu. Įmonė nukenčia du kartus – ji ne tik negauna pajamų, bet ir turi iš kažkur paimti lėšų pelno mokesčiui sumokėti. Dėl šios ydingos tvarkos pažeidžiami įmonių pinigų srautai, gali nukentėti darbuotojai bei tiekėjai – užsukama įsiskolinimų grandinė.
|
Pripažinti beviltiškas skolas mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Apibrėžti beviltiškos skolos sąvoką. Beviltiška skola laikyti, kuomet tenkinama bent viena iš pateiktų sąlygų:
a) skolininkui paskelbtas bankrotas,
b) jis išregistruotas iš registro,
c) fizinis asmuo miręs, dingęs be žinios ar kali,
d) skola nesumokama 6 per mėn. nuo sąskaitos išrašymo arba skolininkas raštu pranešė apie negebėjimą grąžinti skolos. Šios sąlygos taikomos tiek Lietuvos, tiek užsienio skolininkams. [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas, gali tekti papildyti nauju straipsniu]
|
|
1.2.
|
Visi komerciniai santykiai su mažų mokesčių šalimis, įskaitant prekių pirkimą, yra apmokestinami 24 procentų tarifu, neatskaitant jokių sąnaudų (apmokestinama apyvarta). Diskriminuojami legalūs santykiai su šalimis, įtrauktomis į mažų mokesčių šalių sąrašą. Norintys sumažinti mokesčius, apeina diskriminacinį tarifą, o diskriminacinio mokesčio našta tenka normaliems ekonominiams santykiams tarp šalių.
|
Sumažinti išmokų į mažų mokesčių šalis mokesčio tarifą iki 15 procentų. Patikslinti įstatymo formuluotę dėl „mažesnių mokesčių” šalių. Susiaurinti apmokestinimo objektus, neapmokestinant prekių apyvartos. Neplėsti mažų mokesčių šalių (zonų) sąrašo. [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2, 3 straipsnio bei Vyriausybės nutarimo Nr. 888 pakeitimas].
|
|
1.3.
|
Nustatyta investicijos atėmimo tvarka, kuomet investicija pripažįstamas tik materialus ilgalaikis turtas, stabdo techninę pažangą. Nepagrįstai ribojamas įmonių grynojo pelno paskirstymas. Nelogiška skolintų lėšų skirtų investicijoms apskaičiavimo komerciniuose bankuose tvarka. Pirmasis būdas investicija nelaiko turto, įsigyto iš skolintų lėšų. Lengvieji automobiliai nepripažįstami investicija antruoju investicijos paskaičiavimo būdu. Dviprasmiška padėtis dėl remonto, viršijančio 50 procentų turto vertės, pripažinimo investicija.
|
Nustatyti vieną investicijos atėmimo būdą, jame integruojant geruosius abiejų dabar taikomų būdų aspektus bei eliminuojant diskriminacinius. Todėl būtina:
a) atsisakyti reikalavimo dalį pelno skirti į nepaskirstytinuosius rezervus;
b) Investicija turi būti laikomas einamaisiais metais įsigytas ir apmokėtas arba praeitais metais įsigytas, o einamaisiais metais apmokėtas ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas;
c) Investicijos sąvoką pakeisti ir papildyti nematerialiu turtu (programine įranga ir pan.);
d) lengvuosius automobilius ir žemę laikyti investicija;
e) investicija pripažinti remonto išlaidas, viršijančias 50 proc. turto vertės;
f) ilgalaikio turto amortizaciją taikyti ir mokestiniais tikslais. [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 21 straipsnio pakeitimas, susijusių nutarimų pakeitimas]
|
|
1.4.
|
Iš apmokestinamojo pelno leidžiama minusuoti tik dalį (50 procentų) realių reprezentacijos sąnaudų, todėl pusė sąnaudų yra apmokestinama, sukuriamos motyvacijos fiktyviai išlaidauti.
|
Panaikinti reprezentacijos sąnaudų ribojimą 50 procentų nuo faktinių išlaidų ir palikti tik vieną apribojimą – apyvartos procentu. [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 12 punkto pakeitimas bei Vyriausybės nutarimo Nr. 172 pakeitimas]
|
|
1.5.
|
Neaiškus ir netikslus nuolatinės buveinės apibrėžimas.
|
Parengti naują nuolatinės buveinės apibrėžimą [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio ir LRV nutarimo Nr. 877 pakeitimas].
|
|
1.6.
|
Įstatyme neaiškiai apibrėžtos sąvokos „būtinos išlaidos pajamoms uždirbti” ir „materialinės ir joms prilygintos sąnaudos” leidžia interpretuoti apmokestinimo bazę.
|
Atsisakyti žodžio „būtinos”, atsisakyti arba tikslinti sąvoką „joms prilygintos sąnaudos” [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas]
|
|
1.7.
|
Narystės mokestis mokamas iš grynojo pelno (apmokestinamas pelno mokesčiu), nors jis yra įmonės veiklos sąnaudos.
|
Pripažinti narystės mokestį sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Gautą narystės mokestį įskaityti į apmokestinamas pajamas ir atskaičius sąnaudas apmokestinti bendra tvarka. [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas]
|
|
1.8.
|
Nenustatyta, kokiam turtui nuo 2000 metų sausio 1 dienos gali būti taikomi naujieji nusidėvėjimo normatyvai. Įsigijus turtą 1999 metų pabaigoje, jam taikomi senieji normatyvai, o analogiškam turtui, įsigytam 2000 metais, taikomi nauji nusidėvėjimo normatyvai.
|
Nustatyti, kad iki 2000 metų sausio 1 dienos įsigytam turtui pasirinktinai būtų taikomos senos arba naujos nusidėvėjimo normos, nesilaikant 3 metų termino reikalavimo [pakeisti nutarimo Nr. 955 14 punktą]
|
|
1.9.
|
Komandiruočių sąnaudų ribojimas trukdo normaliai organizuoti verslą tam tikrose srityse (ribojama komandiruotės trukmė, neleidžiama apmokėti tam tikrų transporto išlaidų ir pan.)
|
Komandiruočių sąnaudų pripažinimo tvarką pakeisti, panaikinant dirbtines kliūtis, tačiau išlaikant pagrindinius ribojimus bei nesukuriant sąlygų mokesčių vengimui. [Vyriausybės nutarimo Nr. 613 pakeitimas]
|
|
2.Pridėtinės vertės mokestis
|
|
|
|
2.1.
|
Nepagrįstas reikalavimas mokėti PVM nuo nesukurtos pridėtinės vertės tuo atveju, jei įmonei neapmokama už jos prekes ar paslaugas (beviltiškos skolos – jei įmonė faktiškai neuždirbo pajamų).
|
Daugumoje Europos šalių įmonės nemoka PVM nuo beviltiškų skolų, tai yra, kai paaiškėja, kad skola tampa beviltiška, pardavimo PVM mažinamas ir jo nebereikia sumokėti į biudžetą Nustatyti metodiką, pagal kurią skolos pripažįstamos beviltiškomis ir leisti įmonėms koreguoti priskaičiuotą pardavimo PVM, tenkantį beviltiškoms skoloms, sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM. [keičiamas PVM įstatymas ir nutarimas Nr. 546]
|
|
2.2.
|
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus Lietuvos įmonė, suteikusi užsienio kompanijoms paslaugas Lietuvos teritorijoje, turi priskaičiuoti ir sumokėti 18 proc. PVM, kurio užsienio kompanijos negali atgauti. Be to, savo šalyje užsienio kompanijos dar kartą turi sumokėti importo PVM nuo gautų paslaugų. Tokia paslaugų apmokestinimo tvarka neatitinka ES direktyvų ir sukelia problemas tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėms, stabdo eksporto plėtrą.
|
PVM įstatymą papildyti paslaugų atlikimo vietos sąvoka, kurios apibrėžimas atitiktų ES 6 direktyvą. 0 proc. tarifu apmokestinti paslaugas, suteiktas užsienio kompanijoms bei asmenims. [keičiamas PVM įstatymas ir nutarimas Nr. 546]
|
|
2.3.
|
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, vertybinių popierių apyvarta yra laikoma PVM mokesčio objektu. Apyvarta įtraukiama į PVM deklaracijos 13 eilutę (neapmokestinamos prekės ir paslaugos) nepagrįstai padidina į biudžetą mokėtino PVM sumą.
|
Vertybinių popierių apyvartos nelaikyti PVM objektu [Keisti PVM įstatymą ir Vyriausybės nutarimą Nr. 546]
|
|
2.4.
|
Jei įmonė įsigijo turtą anksčiau negu įsiregistravo PVM mokėtoju, ji negali traukti į atskaitą sumokėto PVM už įsigytą ilgalaikį turtą, nors šis turtas ir bus naudojamas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ir paslaugoms teikti.
|
Įteisinti mechanizmą, leidžianti įtraukti į atskaitą PVM, tenkantį neamortizuotai ilgalaikio turto daliai, jei šis turtas bus panaudotas PVM apmokestinamoms prekėms (paslaugoms) gaminti (teikti).
|
|
2.5.
|
Nesuderinti turto nusidėvėjimo tempai juridinių asmenų pelno ir PVM įstatymuose. Parduodant pelno mokesčio požiūriu nudėvėtą turtą, į biudžetą nepagrįstai turi būti grąžinamas PVM.
|
Suvienodinti nusidėvėjimo tempus [PVM įstatymas, nutarimas Nr. 546]
|
|
3. Mokesčių administravimo įstatymas
|
|
|
|
3.1.
|
MAĮ numato mokesčių administratorių teises, tačiau turėtų būti numatytas ir kontroliuojančių pareigūnų neteisėtų veiksmų padarytos materialinės žalos atlyginimo mechanizmas.
|
Suvienodinti delspinigius, skaičiuojamus mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui. Nustatyti mokesčio administratoriaus atsakomybę už neteisėtą mokesčių išieškojimą, sąskaitos areštą, pinigų išieškojimą ar veiklos sustabdymą. [ne MAĮ]
|
|
3.2.
|
Baudos, susijusios ne su mokesčio mokėtojo padaryta žala, o su jo apyvarta, sudaro sąlygas „numarinti” įmones, ypač diskriminuoja įmones, kurių apyvarta dėl veiklos specifikos yra ypač didelė.
|
Keisti baudų apskaičiavimo tvarką ir dydžius, nustatant, kad bauda siejama su nesumokėtų mokesčių dydžiu arba fiksuota suma, jei neįmanoma įvertinti žalos dydžio. [MAĮ 50 straipsnio pakeitimas]
|
|
3.3.
|
Mokesčių administratoriui suteikti įgaliojimai be teismo sprendimo areštuoti mokesčio mokėtojo turtą sudaro prielaidas mokesčio mokėtojo šantažui, korupcijai bei neteisėtoms priemonėms, nebūtinam turto areštui (kuomet nėra pavojaus, kad turtas gali būti nuslėptas ar išeikvotas), įmonės patiria neatlyginamus nuostolius.
|
Įteisinti mokesčio mokėtojo turto areštą tik esant teismo sprendimui. Nustatyti atvejus, kuomet mokesčių administratorius gali laikinai pariboti disponavimą mokesčio mokėtojo turtu. [Keičiami MAĮ 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsniai]
|
|
3.4.
|
Mokesčių mokėtojai tikrinami nuolatos, tai trukdo jiems planuoti bei organizuoti tiesioginę įmonės veiklą.
|
Nustatyti automatizuotos bei nuasmenintos atrankos principus, užkirsti galimybę tikrinti įmonės veiklą už tą patį laikotarpį (išskyrus atvejus, kai tikrinimas vykdomas teisėtvarkos institucijų pavedimu). [MAĮ pakeitimas]
|
|
3.5.
|
Mokestinių ginčų komisija atitolina mokesčio mokėtojo kelia į teismą, sudaro sąlygas nepagrįstai vilkinti klausimo sprendimą, MGK – tendencinga ir priklausoma struktūra. Teritorinė apeliacijų grandis neefektyvi ir nelogiška – ji tikrina savo sprendimus.
|
Nustatyti, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimai privalomi mokesčių inspekcijai arba spręsti Mokestinių ginčų komisijos reikalingumo klausimą. Panaikinti teritorinę apeliacijų grandį. [MAĮ pakeitimas]
|
|
3.6.
|
Mokesčių administratorių materialinis skatinimas netikslių mokesčių įstatymų aplinkoje kuria paskatas tendencingai taikyti įstatymus, neteisėtai bausti mokesčių mokėtojus.
|
Panaikinti materialinį mokesčių administratorių skatinimą ir materialinės bazės plėtimą iš išieškotų sumų. Alternatyva – panaikinti tik mokesčių administratorių skatinimą. [MAĮ 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas].
|
|
4. Akcizai
|
|
|
|
4.1.
|
Akcizais apmokestinamos „netradicinės” prekės, tos, kurioms kitose šalyse netaikomas akcizas.
|
Atsisakyti akcizų gaminiams su cukrumi, prabangiems automobiliams, elektrai bei kitoms prekėms. [Akcizų įstatymo 3, 5-1 straipsnio pakeitimas]
|
|
4.2.
|
Eksportuojant akcizais apmokestinamas prekes reikalaujama papildomai pagrįsti prekės eksportą – užsienio muitinių patvirtinimų apie importą. Lietuvos tiesės aktai neprivalomi užsienio įstaigoms, apsunkinamas eksportas.
|
Supaprastinti akcizais apmokestinamų prekių pripažinimo eksportuotomis procedūrą, ją sulyginant su kitų prekių eksporto procedūra
|
|
4.3.
|
3. Eksportuojant akcizines prekes, reikalaujama garantijų, kurias išgali ne visos eksportuojančios įmonės.
|
Supaprastinti garantijų pripažinimo tvarką
|
|
5. Kelių mokestis
|
|
|
|
5.1.
|
Kelių mokesčiu apmokestinamos negautos pajamos – beviltiškos skolos.
|
Numatyti sumokėto kelių mokesčio grąžinimą, jei skola pripažinta beviltiška pagal JAPMĮ. [Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimas]
|
|
6. Nekilnojamo turto mokestis
|
|
|
|
6.1.
|
Netiksliai apibrėžtas apmokestinimo objektas, apmokestinama nebaigta statyba.
|
Būtina tikslinti mokesčio objekto apibrėžimą, nustatant, kad nebaigta statyba nėra mokesčio objektas. [Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimas]
|
|
7. Fizinių asmenų pajamų mokestis
|
|
|
|
7.1.
|
Paveldimo ar dovanojamo turto pajamos apmokestinamos pagal Paveldimo ar dovanojamo turto įstatymo nuostatas ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio nuostatas. Mokesčio tarifas yra diferencijuotas, sunkiausiai apmokestinant 10 – 30 tūkst. litų vertės dovanas.
|
Viso paveldimo ir dovanojamo turto apmokestinimą reglamentuoti vienu įstatymu – Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio. Nustatyti neapmokestinamą minimumą – 10 000 litų. Dovanoms viršijus šią sumą, jas apmokestinti vieningu tarifu. [Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio ir Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimas]
|
|
7.2.
|
Siūloma tikslinti Juridinių asmenų pelno mokesčio nuostatas dėl investicijų skaičiavimo, todėl atitinkamai būtina patikslinti ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą.
|
Tikslinti juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pajamų apmokestinimo nuostatas pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisas
|
|
7.3.
|
Neaiškus pajamų natūra apibrėžimas ir pajamų gavimo momentas, o nuo to priklauso mokesčio dydis. Mokesčių inspekcijos skirtingai traktuoja pajamų natūra sąvoką, nesilaikoma Vyriausybės nutarimo nuostatų.
|
Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme apibrėžti pajamas natūra bei jų gavimo momentą. Nustatyti, kad pajamos natūra apmokestinamos tik tuomet, jei jos yra gautos atlyginimas už darbą ar paslaugą. Neapmokestinti tų pajamų natūra, kurios yra gautos be mokesčio mokėtojo sutikimo ir valios. [Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6, 10, 33 straipsnių papildymas].
|
|
7.4.
|
Skirtingas juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių medicinos įmonių, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, apmokestinimas: juridiniai asmenys nemoka pelno mokesčio, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės – moka.
|
Suvienodinti juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių apmokestinimo sąlygas, nustatant, kad juridinio asmens teisių neturinčių įmonių paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, neapmokestinamos. [Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimas]
|
|
KITOS PRIEMONĖS
|
|
|
|
1. Juridinių asmenų pelno mokestis
|
|
|
|
1.1.
|
Apmokestinami gamybos, broko ir technologiniai nuostoliai, o šiuolaikinės technologijos dar neįgalina be jų dirbti.
|
Nustatyti, kad broko, gamybos ir technologiniai nuostoliai (ar bent jų dalis) mažina apmokestinamąjį pelną. [Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas bei koresponduojantis Fizinių asmenų pajamų mokesčio pakeitimas]
|
|
2. PVM
|
|
|
|
2.1.
|
Lizingo atveju, pagal dabar galiojančią tvarką, importo PVM mokamas iš karto įvežant prekes, o ne jas apmokant. Įšaldomos didelės įmonių lėšos, nepagrįstai ir neatlygintinai kredituojamas biudžetas.
|
Nustatyti, kad lizingo atveju importo PVM apskaičiuojamas pagal sutartinius mokėjimus, o ne iš karto įvežant prekes. Finansų ministerijos alternatyva: pakeisti Nutarimo Nr. 546 nuostatas dėl PVM, papildant jas lizingo veikla, keitimą derinti su naujojo Civilinio kodekso nuostatomis.
|
|
2.2.
|
Ūkio subjektai susiduria su problema dėl avansinio PVM mokėjimo ir permokų grąžinimo.
|
Panaikinti avansinį PVM mokėjimą ir įdiegti metinę PVM deklaraciją (13-oji deklaracija). Tikslinga atsisakyti specialios apskaitos sąskaitų-faktūrų, keičiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą.
|
|
3. Fizinių asmenų pajamų mokestis
|
|
|
|
3.1.
|
Nepatogi ir nelogiška „kitų pajamų” deklaravimo ir mokesčio sumokėjimo tvarka, kuomet deklaraciją būtina pateikti iš anksto, nežinant, ar bus gautos pajamos, priešingu atveju mokestį reikia mokėti kiekvieną kartą gavus pajamas.
|
Nustatyti, kad pajamos deklaruojamos ir mokestis sumokamas metų pabaigoje arba nustatyti ketvirtinę pajamų deklaravimo ir mokesčių sumokėjimo tvarką
|
|
3.2.
|
Advokatų ir notarų apmokestinimas reglamentuojamas poįstatyminiais aktais,
|
Nustatyti, kad advokatų ir notarų kontoros būtų apmokestinamos pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas kaip ūkinės bendrijos. [Tikslinti Advokatūros ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymų nuostatas]
|
|
4. Akcizai
|
|
|
|
4.1.
|
Akcizas taikomas cukrui, branginama prekė, kurios paklausos elastingumas pajamoms mažas, taigi tai nėra tipinė akcizais apmokestinama prekė.
|
Panaikinti akcizą cukrui. [Akcizų įstatymo 3, 5-1 straipsnių pakeitimas]
|
