LLRI pasiūlymai Lietuvos pocizijai dėl ES biudžeto reformos
Lietuvos laisvosios rinkos institutas aktyviai veikdamas ES mokesčių ir biudžeto reformos srityje, subūrė lyderiaujančių Europos institutų, pasisakančių už laisvosios rinkos idėjas, „Koaliciją, už Laisvą Europą“. Dar kovo mėn. pradžioje Europos komisijai koalicijos vardu buvo pateikta pozicija „RESTART THE EU BUDGET: „Ctrl+Alt+Del”. Šiuo metu svarstant Lietuvos poziciją dėl ES biudžeto reformos, LLRI šalies valdžiai pateikė pasiūlymus dėl tolimesnės šalies pozicijos ES biudžeto reformos klausimais.
Atlikti tyrimai dėl ES paramos poveikio nesuteikia pagrindo teigti, kad ES lėšos atneša daugiau naudos, nei padaro žalos. Daugeliu atvejų, dėl neigiamų pasekmių ES paramos lėšų būtų geriau apskritai negauti su sąlyga, kad nereikėtų mokėti įmokų, ir kad kitos šalys lygiai taip pat negautų paramos.
Pasak LLRI asocijuotosios ekspertės ir Koalicijos už Laisvą Europą Biudžeto ir mokesčių grupės vadovės Rūtos Vainienės, ES biudžeto skirstyme šalys narės susidūrė su Kalinio dilemos situacija. „Visoms šalims būtų naudingiau, jei į ES biudžetą reikėtų mokėti kuo mažiau, o lėšų panaudojimas duotų ne pavienę, o visiems bendrą naudą. Šiandien nebėra taip svarbu įvardinti tikslias priežastis, kodėl biudžeto formavimas nuėjo kitu – naudos mainų – keliu. Būtent tai sukūrė situaciją, kai kiekviena šalis narė siekia kuo didesnės naudos vien tik sau, tačiau dėl ribotų išteklių nesant galimybių patenkinti visus pageidavimus visa apimtimi, visos šalys lieka „pusėtinoje“ padėtyje – kai ką gavusios, kai ko atsisakiusios, ir toliau ieškodamos protingų ir gudrių kelių, kaip savo padėtį pagerinti (kitų sąskaita)“, – susidariusią situaciją komentuoja R. Vainienė. LLRI šalies valdžiai teikia pasiūlymus, pagal kokius principus galėtų būti nustatomos biudžeto pajamos.
· Šalių narių įnašai užtikrina demokratiją. Išlaikant tradiciją, ES biudžete tikslinga remtis šalių narių įnašais, o ne ieškoti naujų nuosavų išteklių.
· Proporcingumas priartina teisingumą ir neutralumą. ES šalių narių įnašai turi būti proporcingi jų sukuriamoms pajamoms (GNP).
· Paprastumas ir skaidrumas didina atskaitingumą. Įmokų skaičiavimo paprastumas leistų kiekvienam piliečiui suvokti ir įvertinti ES biudžeto dydį ir naštą, didintų atskaitingumą piliečiams.
· Maža administravimo našta didina efektyvumą. Biudžeto pajamoms surinkti turi būti taikoma kuo mažiau pajamų šaltinių. Maža administravimo našta kartu su paprastumu sumažina klaidų ir manipuliacijų galimybę.
„Taikant šiuos principus reikia visų pirma panaikinti PVM šaltinį ir ES biudžete remtis tik šalių narių lygių proporcijų įnašais nuo GNP; atsisakyti finansinio tradicinių nuosavų išteklių vaidmens, paliekant juos kaip laikiną prekybos reguliavimo priemonę, tačiau siekiant didesnio ir intensyvesnio prekybos liberalizavimo; netaikyti jokio ES mokesčio; panaikinti įmokų korekcijas ir nuolaidas“, – detalizuoja LLRI asocijuota ekspertė.
ES biudžeto išlaidų srityje LLRI siūlo laikytis pozicijos, kad ES biudžeto lėšos būtų skiriamos tik tiems projektams, kurie neabejotinai atneša tik bendrą naudą. ES biudžeto dydis nebūtų išeities duomuo ir privalo būti mažinamas, mažinant šalių įnašus, jei nėra susitariama dėl projektų, kurie duotų bendrą naudą.
· ES pinigai – europiniams projektams. ES lėšomis būtina finansuoti tik tuos projektus, kurie atneša bendrą naudą. Didžiausia ES nauda gaunama dėl bendrosios rinkos atvėrimo. Bendrosios rinkos atvėrimas susijęs su reguliavimo, biurokratinių kliūčių naikinimu, kurioms nėra reikalingos ES biudžeto investicijos. Kitos bendrosios rinkos kliūtys yra fizinės – dėl infrastruktūros jungčių nebuvimo. Būtent šių jungčių sukūrimui Europoje ir turėtų būti naudojamos ES lėšos. Bet koks lėšų panaudojimas, trukdantis bendrai rinkai veikti, turi būti draudžiamas.
· Tikslai, o ne interesai, užtikrina lėšų panaudojimo efektyvumą. Finansuojant atskirų šalių narių ar įtakos grupių interesus, neįmanoma pasiekti efektyvaus lėšų panaudojimo. Finansuojant interesus, lėšų skyrimas pats savaime vertinamas kaip rezultatas, nesigilinant, kokias tolimesnes pasekmes finansavimas sukelia. Jeigu keliami realūs (pasiekiami) tikslai, galima numatyti išmatuojamus jų įgyvendinimo rodiklius ir didinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą.
· Projektų finansavimas atneša rezultatų, perskirstymu siekiama tik perskirstyti. ES biudžeto lėšos turėtų būti skirstomos projektų finansavimo principu, o ne perskirstant lėšas tarp skirtingo išsivystymo narių, regionų ar rinkos dalyvių. Lėšų perskirstymas nepasiekia keliamų lygių galimybių tikslų, sukuria neigiamas motyvacijas bei pasekmes, todėl ES biudžeto lėšų negalima naudoti išsivystymo skirtumams sumažinti.
Įgyvendinant šiuos principus, būtina atsisakyti BŽŪP ir kaimo plėtros politikų finansavimo, neieškoti „gerų“ žemės ūkio sektoriaus rėmimo būdų, o pastangas sutelkti greitam ir sklandžiam šių politikų panaikinimui. Sanglaudos bei konkurencingumo politikas būtina pertvarkyti taip, kad šiomis lėšomis būtų finansuojami tik bendri Europos transporto bei energetikos infrastruktūros projektai. Griežtai draudžiama finansuoti naujas abejotino pagrįstumo ir tikslingumo programas, tokias kaip klimato kaitos kontrolė, Galileo ir kt. Neskirti ES biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, sudarant palankias sąlygas juos finansuoti privačiai, nefinansuoti pelno siekiančių privačių projektų ar įmonių.
Europos Komisija savo komunikate pakvietė „reformuoti biudžetą ir pakeisti Europą“. Pasak R. Vainienės tik esminė reforma, o ne struktūros perdėliojimas gali leisti siekti gerų permainų Europoje, padidinti jos konkurencingumą. Lietuvos valdžiai būtina nesiorientuoti tik į pinigų gavimą, įvertinti ir visuomenei pristatyti ryškias neigiamas ES paramos pasekmes: augančią infliaciją, paramos kapitalizaciją, žemės ūkio sektoriaus efektyvumo slopinimą, konkurencijos žalojimą, korupcijos išaugimą, motyvacijų iškraipymą.
Kontaktai:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63;
El. p. Laura@lrinka.lt
