Lietuvos laisvosios rinkos instituto teigimu, esminės biudžeto ydos išlieka ir ateinančių metų biudžeto projekte – skaidrumo stoka, neefektyvus lėšų panaudojimas, lėšų skirstymas pagal institucijas, o ne pagal programas. Be šių ydų, Vyriausybė siūlo ir rekordinio masto deficitą, todėl būtina grąžinti šį projektą Vyriausybei tobulinti.
2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas šiandien bus pristatytas Seimo nariams Seimo posėdžio metu. Projekte numatytas 1,1 proc. valstybės biudžeto pajamų (su ES lėšomis) ir 2,3 proc. valstybės biudžeto išlaidų augimas. Be ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sumenks 8,6 proc., o išlaidos dvigubai mažiau – tik 4,6 proc.
„Siūlomame projekte keičiasi tiktai metai, visa kita išlieka. Valdininkai išmoko prisitaikyti prie programinio biudžeto reikalavimų, teisingai „įforminti“ lėšų poreikį, todėl dažnai kyla abejonių dėl pačių tikslų, priemonių ir lėšų pagrįstumo. Permainų koalicija turėjo visus metus pateikti kokybiškai naują biudžetą, o Finansų ministerijos pareigūnai jau turėjo dešimt metų pasiekti tikram programiniam biudžetui. Nepaisant milžiniško poreikio naikinti neefektyvumus ir pakankamo laiko tai padaryti, 2010 m. valstybės biudžeto išlaidos be ES lėšų mažėja mažiau nei 5 proc. Nors išlaidos kai kurioms programoms ir mažėja po 30 proc., bendroje išraiškoje siūlomas išlaidų mažinimas yra tik simbolinis. Teigiama, kad ekonomika grįžo į 2006 m., todėl raginame valstybės biudžeto išlaidas apkarpyti bent iki to lygio, t.y. dar bent 2,5 mlrd. Lt. Jei to nedarys, nukentės dabartiniai ir ateities mokesčių mokėtojai, nes nesugebėjimas sumažinti biudžeto yra finansuojamas skolomis. Kitais metais valstybės biudžeto deficitas bus rekordinis ir sieks 5,2 mlrd. Lt, tai yra 7,3 proc. daugiau nei šįmet“, – sako LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
Jos teigimu, aukšto skolinimosi kainą pajusime ne kažkada ateityje, o jau kitais metais. Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos išaugs net 68,7 proc. ir sudarys 1,7 mlrd. Lt arba beveik dešimtadalį visų valstybės biudžeto išlaidų. Todėl reikia konstatuoti, kad biudžeto projekte siūlomi sprendimai yra per švelnūs viešajam sektoriui ir per skaudūs jį išlaikantiems mokesčių mokėtojams. Išeitis – labiau mažinti valstybės biudžeto išlaidas ir mažiau skolintis.
„Viena iš esminių valstybės biudžeto ydų yra skaidrumo trūkumas. Tvirtinant biudžeto įstatymą, Seimo nariai mato išlaidas pagal asignavimų valdytojus – kokia institucija gauna pinigus, o ne pagal programas – kam ji juos išleidžia. Išlaidos pagal programas būna pateikiamos biudžeto „knygoje“ – sveikiname Finansų ministeriją, pirmąkart išviešinus šią knygą – tačiau net ir joje trūksta skaidrumo, nes nedetalizuojama, kokioms konkrečioms priemonėms bus panaudojamos tos lėšos. Priemonės bus patvirtintos tik kitais metais, tvirtinant institucijų strateginius planus. Todėl galima sakyti, kad biudžetas tvirtinimas „aklai“ – pradžioje duodami pinigai, o tik kitąmet bus konkretizuotas jų panaudojimas“, – sako ekspertė.
Itin svarbu ir tai, kad metų eigoje mokesčių mokėtojai neturi galimybės pamatyti, kur panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. LLRI siūlo periodiškai skelbti visas biudžeto išlaidas elektroninėje erdvėje, jas atspindint itin detaliai, rodant visus atsiskaitymus už prekes ir paslaugas.
Siekdamas atkreipti dėmesį į valdžios išlaidavimo mastą, LLRI pristato nacionalinio biudžeto išlaidų „spendometrą“, matuojantį išlaidas realiame laike. Per sekundę iš nacionalinio biudžeto išleidžiama kone tūkstantis litų, skaitliukas sukasi hipnotizuojančiu tempu. Interneto svetainėje www.lrinka.lt naršantis žmogus galės pamatyti, kaip greitai yra išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Jeigu perskaityti šį pranešimą spaudai jums užtruko 2 minutes, per šį laiką nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo daugiau nei 110 tūkstančių litų.
Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė
LLRI komunikacijos vadovė,
Tel.: 85 2526263
