Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2009 metų biudžeto tvirtinimo išvakarėse ragina valdžią stipriai mažinti mokesčių naštą bei subalansuoti valstybės finansus. LLRI parengė ir valdžios institucijoms pateikė konkretų pasiūlymą, kaip būtų galima subalansuoti valstybės finansus, net ir finansų krizės sąlygomis.
LLRI įsitikinimu mokesčių mažinimo poreikis yra ypač didelis ekonominio sąstingio metu. Vartotojai ir verslas šiandien yra priversti taipyti labiau nei prieš metus. Vyriausybė turi palengvinti šią naštą vartotojams ir verslams sumažinant mokesčius bei pati imtis ne mažesnių taupymo priemonių.
Dar 2008 m. gegužę LLRI pristatė mokesčių reformos paketą ir pasiūlė sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 11 proc., panaikinti pelno mokestį (PM), apmokestinant tik dividendus; naikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas; įvesti 5 vidutinių darbo užmokesčio (VDU) dydžio „Sodros“ įmokų lubas; didinti pervedamo į privačius pensijų fondus privalomų socialinio draudimo įmokų dalį iki 10 proc.; nedidinti PVM ir taikyti minimalius ES leistinus akcizus; neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams.
„LLRI siūlymai sumažinti mokesčius dažnai vertinami kaip nerealistiški, teigiant, jog atsivėrusi biudžeto skylė neleis tinkamai vykdyti valstybės įsipareigojimų, tačiau tai – netiesa. Siekiame pateikti tik vieną iš daugelio realiai galimų biudžeto subalansavimo pasiūlymų. Norime parodyti, kad valdžios nenorą mažinti mokesčių naštą lemia tik jos pačios nenoras tai daryti,“ – sako LLRI asocijuota ekspertė Rūta Vainienė.
„Remiamės itin konservatyviomis prielaidomis, kad BVP neaugtų ir dėl to nedidėtų biudžeto pajamos. Dėl LLRI siūlomo mokesčių mažinimo biudžetas netektų 3 252 mln. Litų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas teikia pasiūlymą sumažinti viešąsias išlaidas 4272,6 mln litų. Toks mažinimas būtinas, kad biudžetas būtų subalansuotas, skirtingai nuo 2008 metų biudžeto, kuomet milijardą litų siekiančios išlaidos buvo finansuojamos skolintomis lėšomis“, – teigia Rūta vainienė.
LLRI pateikiamas mokesčių mažinimo ir biudžeto subalansavimo planas yra tik vienas iš galimų. Pačios valdžios institucijos turi daug daugiau informacijos, kad galėtų daug efektyviau ir taupiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas. LLRI atkreipia dėmesį, kad net neįvertinus visų taupymo galimybių ir darant itin pesimistines prielaidas dėl ekonomikos augimo biudžeto, subalansavimas yra įmanomas bei suderinamas su esminiu mokesčių mažinimu.
„Raginame politikus nustoti atsikalbinėti ir pradėti dirbti. Suteikiame labai konkrečią pagalbą ir tikimės, kad atlikta analizė bus naudinga. Viliamės, kad Vyriausybei užteks valios pateikti Seimui nedeficitinį biudžetą, o Seimas krizės akivaizdoje sugebės imtis mokesčių mažinimo, mokesčių lengvatų atsisakymo ir valdžios išlaidavimo apribojimo,“ – sako LLRI ekspertė.
Atsisiųsti dokumentą galite paspaudę čia.
