Tyrimų bendrovė „RAIT“ ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas vykdo bendrą projektą, kurio siekis išsiaiškinti, ką gyventojai mano įvairiais ekonominės politikos klausimais. Gegužės mėnesio viduryje atliktoje apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti, kokią paramą gyventojai yra gavę ir ar jiems reikalinga socialinė parama. Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, socialinė parama Lietuvoje reikalinga 43 proc. tyrimo dalyvių, 50 proc. teigė, kad parama jiems nereikalinga, tačiau kas penktas iš jų praėjusiais metais ją gavo.
„Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad socialinė valstybės parama jiems yra reikalinga. Situacija valstybėje, kuomet pusė visuomenės tikisi, kad ją savo darbu parems kita pusė, nėra normali. Tai yra viena iš vykdomos socialinės politikos pasekmių. Pirmiausia, aktyviai eksploatuojama, jog visuomenė yra labai skurdi ir jai reikia valstybės paramos. Antra, paramos gavėjų ratas nuolat plečiamas, taip sukuriant lūkesčius, jog žmonės turi gauti, o valstybė gali duoti“, – tyrimo rezultatus komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius KADZIAUSKAS. Tai patvirtina ir tyrimo rezultatai, jog net 29 proc. įmonių vadovų ir savininkų mano, kad jiems reikia socialinės paramos.
Tyrimų bendrovės „RAIT“ valdybos pirmininkė Inga NAUSĖDIENĖ teigia, kad parama reikalinga bedarbiams (70 proc.) ir pensininkams (60 proc.); pagal pajamas vienam šeimos nariui, labiausiai socialinės paramos reikia asmenims, gaunantiems mažiau nei 500 litų vienam šeimos nariui – už socialinės paramos poreikį pasisakė 69 proc. tokias pajamas gaunančių respondentų.
„Paklausus, kokią paramą gyventojai gavo per praėjusius metus, paaiškėjo, kad Socialinę paramą 2007 metais gavo 35 proc. visų Lietuvos gyventojų. 14 proc. respondentų gavo išmokas šeimai auginančiai vaikus. 38 proc. gavusių išmokas šeimai asmenų teigė, kad socialinė parama jiems nereikalinga. Antroji pagal populiarumą socialinė parama gaunama transporto lengvatų forma – ją gavo 10 proc. Lietuvos gyventojų. Iš jų 41 proc. mano, kad jiems socialinė parama nereikalinga. Kompensaciją už šildymą, šaltą ir karštą vandenį, kietą kurą ir dujas gavo 6 proc. respondentų, socialinę pašalpą 6 proc. Slaugos, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją 2 proc. respondentų“, – sako bendrovės „RAIT“ atstovė.
Pasak LLRI eksperto, vien žvelgiant į išmokas vaikui, lengvatinius viešojo transporto bilietų tarifus, socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas, galima būtų sutaupyti net 300 mln. Lt.
„Štai pavyzdys: 2008 metų biudžete 745 tūkst. vaikų gauna išmokas vaikui. Išmoka vaikui sudaro 52 litus per mėnesį, 624 litus per metus. Visoms išmokoms per 2008 metus biudžete skirta 530 mln. Lt. Jeigu vaiko pinigai nebūtų skiriami tiems, kurie mano, kad parama jiems nereikalinga, valstybės biudžetas per metus galėtų sutaupyti iki 200 mln. litų“, – sako LLRI ekspertas.
Siekiant socialinę paramą naudoti efektyviau, LLRI siūlo jos teikimą konsoliduoti, atsisakant skirtingų paramos formų ir teikti pagal turto ir pajamų testą.
Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu būdu atlikta 2008 m. gegužės 9-16d. Apklausa vykdyta Omnibuso būdu. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 %. Imties dydis 1051 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63,
El.p.: Laura@lrinka.lt
www.lrinka.lt
Inga NAUSĖDIENĖ
UAB „RAIT“, Rinkos analizės ir tyrimų grupės valdybos pirmininkė
Tel. 85 269 1247
El.p.: inga.nausediene@rait.lt
www.rait.lt
