„Sodros“ įmokų lubų artimiausia ateitis kol kas sunkiai prognozuojama. Ilgos analizės, kintančios nuomonės, alternatyvūs siūlymai, ne iki galo suvokta siūlymo prasmė diskusiją gerokai supainiojo. Sudėliokime viską iš eilės: kas tos „Sodros“ lubos, kam jų reikia, kokių problemų jos gali sukelti, kokios pozicijos dėl jų išryškėja šiandien, kiek jos pagrįstos ir kaip reikėtų elgtis.
„Sodros“ įmokos ir jų lubos. Kas tai?
Socialinio draudimo sistema formaliai nėra mokesčių sistemos dalis. Deklaruojama, kad tai yra draudimas, t. y. perskirstymas, skirtas ne pajamoms išlyginti apskritai, o pajamoms išlyginti laiko atžvilgiu – moki, kol esi jaunas ir darbingas, gauni, kai esi nebejaunas arba nebedarbingas.
Tačiau mes puikiai suvokiame, kad ši sistema iš esmės skiriasi nuo draudimo sistemos: čia nėra sutarčių, konkrečių žmonių įsipareigojimų kitiems konkretiems žmonėms – visus šiuos dalykus pakeičia prievartos mechanizmas ir politinė valia. Taigi kai kalbame apie ekonominę politiką, į „Sodros“ įmokų naštą turime žiūrėti kaip į mokesčių naštą. Galiausiai juk kiti mokesčiai irgi nebūtinai perskirstyti iš vienų kitiems skirti, o tam, kad valdžia už mūsų pačių išteklius suteiktų mums švietimo, susisiekimo, saugumo ir kitas paslaugas. Be to, kalbant apie pajamų iš darbo apmokestinimą kiekybine prasme, šiandien Lietuvoje „Sodros“ įmokos net daugiau nei pajamų mokesčiai paima nuo produkto, kurį sukuria vienas darbuotojas.
„Sodros“ įmokų lubos reikštų tai, kad nuo tam tikros sumos, kurią darbdavys skiria darbo užmokesčiui, „Sodros“ įmokos nebūtų imamos. Vadinasi, nuo atlyginimo dalies „popieriuje“, viršijančios nustatytas lubas, darbuotojui nebebūtų išskaičiuojami 3 proc., o darbdaviui – 31 proc.
Reikėtų paminėti tai, kad „Sodra“ šiandien jau turi nustačiusi išmokų lubas – įmokos, kurios imamos nuo atlyginimo, viršijančio vidutinį mėnesinį atlyginimą daugiau nei penkis kartus, nebedaro įtakos būsimam pensijos dydžiui. Savaime tai nėra didelė bėda, tačiau puiki iliustracija, kad vadinamasis socialinis draudimas iš tikrųjų yra visai ne draudimas, o prievartinis lėšų surinkimas iš vienų ir padalijimas kitiems. Teisybės, skirtingai nei rinkoje teikiamuose produktuose, tarkime, kaupiamųjų pensijų, čia net ieškoti neverta. Kai kurių asmenų „draudimas“ valstybės lėšomis, „užmirštamas“ darbo stažas, ilginamas pensinis amžius, nemokėtos pensijos dirbantiems pensininkams ir daugybė perskirstymo veiksmų sistemą paverčia grynai politine. Ideologija paprasta – išmokėti pensijas pagal esamas galimybes (pastarosios šiandien gerėja, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje neišvengiamai blogės) šiek tiek atsižvelgiant į buvusias įmokas.
Kam reikalingos „Sodros“ įmokų lubos?
Nesiūlau panaikinti lubas išmokoms, tačiau lubų įmokoms įvedimas yra būtinas dėl Lietuvos konkurencingumo. Panagrinėję, kodėl į Latviją, o ne į Lietuvą masiškai veržiasi regiono įmonių centrinės būstinės, pamatysime, kad ne tik dėl miesto dydžio ar geresnio susisiekimo. Lietuvos rinkos dydis ir didesnės galimybės susirasti kvalifikuotų darbuotojų tai kompensuotų. Apstu atvejų, kai net tada, kai Lietuvoje pardavimas sudaro daugiau nei pusę visos Baltijos šalių apyvartos, centrinė būstinė vis dėlto steigiama Rygoje. Pagrindinė priežastis yra mokesčių socialinio draudimo fondo biudžetui skirtumai, kurie daro Rygą daug patrauklesnę už Lietuvos miestus. Mokesčių ir verslo konsultantai, Lietuvos verslininkai, užsienio investuotojai tai tik patvirtina.
Atlikta Deloitte and Touche analizė taip pat rodo, kad norint atsivežti į Europą brangiai atlyginamą specialistą (tarkime, „į rankas“ gaunantį per 100 000 eurų per metus) Lietuvoje nuo jo surenkamų mokesčių bus tiek, kad Lietuva papuls į labiausiai apmokestinančių šalių penketuką. Lubų įvedimas šį vaizdą smarkiai pakoreguotų į gerąją pusę.
„Sodros“ lubos ne tik padėtų pritraukti į Lietuvą brangiai atlyginamus darbuotojus ar išlaikyti juos čia. Tai padėtų iš Lietuvos neišbaidyti įmonių centrinių būstinių, o kartu sudarytų sąlygas joje telkti daugiau regioninių verslų ir taip prisidėtų prie geidžiamų investicijų ir brangiai apmokamų darbo vietų. Būkime atviri – su dabartiniu pajamų apmokestinimu Lietuva nerealizuos technologinio proveržio ir vargiai taps didžiausią pridėtinę vertę kuriančio intelektinio ar organizacinio darbo vieta. Aišku, „Sodros“ įmokų lubos negali kompensuoti pajamų mokesčio mažinimo ir socialinio draudimo reformos, tačiau ekonominis efektas minimaliomis priemonėmis – garantuotas.
Įvedus „Sodros“ lubas ūgtelėjusi darbuotojų paklausa dar labiau didintų darbo užmokesčius, taip paskui „Sodros“ lubas patemdama ir „Sodros“ grindis arba netgi mažiausius dabartinius atlyginimus. Nesinori tikėti, bet gal tai yra tikroji priežastis, verčianti kai kurias verslo organizacijas priešintis lubų įvedimui. Tačiau argi ne didesnės pajamos dirbantiems žmonėms yra svarbesnis tikslas nei dirbtinai mažesnio atlyginimo palaikymas verslininkų naudai?
Kam gali būti žalingos „Sodros“ įmokų lubos?
„Sodros“ įmokų lubos jau spėjo apaugti įvairiais mitais. Pagrindinis – tai padėtų tik turtingiesiems. Ar „Sodros“ lubos nėra regresinis įmokų įvedimas? Viena vertus, taip. Lygiai taip pat, kaip ir regresinės išmokos. Tad gal tai tiesiogiai būtų naudinga tik turtingiesiems, kurių Lietuvoje ne tiek jau daug? Tarkime, gaunančiųjų daugiau nei 5 vidutiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje tėra apie 8000. Tačiau realybė yra ta, kad šie aštuoni tūkstančiai darbuotojų sutaupytų tik tris procentus nuo to, kiek jie gauna tai, kas perkopia penkis vidutinius atlyginimus, t. y. 7000 litų ribą. Reikėtų pridurti, kad oficialiai gaunančių, tarkime, 9 vidutinius atlyginimus Lietuvoje tėra apie 1500.
Pajamų mokesčio atveju iš tikrųjų visa sumažėjusio mokesčio nauda liko darbuotojams. „Sodros“ įmokų liūto dalis – 31 proc. – mokama ne darbuotojo, o darbdavio. Vadinasi, sutaupytoji dalis liks ne įmonių ar valstybės vadovų ir brangiausiai atlyginamų darbuotojų, bet įmonės ar valstybės sąskaitoje. Vargu ar daug rasime įmonių, kurios pradėtų mokėti didesnį atlyginimą ir taip brangiausiems darbuotojams tik todėl, kad mokesčiai mažesni. Dėl šio žingsnio vyks nebent atlyginimų legalizavimas ir todėl „popierinio“ atlyginimo išaugimas tokiems darbuotojams. Investuotojų forumo atliktos apklausos duomenimis, įmonės yra numačiusios tokias lėšas bet kuriuo atveju panaudoti darbo užmokesčiui kelti, tačiau visiškai nebūtinai daugiausiai uždirbantiems. Tai, beje, akivaizdu žinant dabartinę darbo rinką. Taigi paradoksalu, tačiau „Sodros“ lubos gali atnešti ne mažiau tiesioginės naudos tiems, kurie uždirba sumas, toli gražu neprilygstančias luboms, – dėl padidėjusio darbo užmokesčio, mokamo darbuotojams, o ne biudžetui, fondo ir dėl padidėjusios darbo paklausos.
Netenka abejoti, kad „Sodros“ įmokų lubų įvedimas padidintų skaičių tų žmonių, kurie gauna didesnius atlyginimus. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio ir verta labiausiai stengtis, yra dinaminis aspektas – Lietuvoje būtų daugiau paskatų kurti geriau apmokamas darbo vietas (paskui jas, beje, ateina ir kitos). Kitas veiksnys būtų tikėtinas didesnių sumų išmokėjimas darbo užmokesčio pavidalu ir mažesnis poreikis žaisti mokesčių optimizavimo žaidimus. Žinant, kad būtent brangiai atlyginamų darbuotojų atžvilgiu yra lengviau įmanomas atlyginimo išmokėjimas ne darbo užmokesčio, o kitais pavidalais, galima tikėtis netgi nemažo pokyčio. Tai, beje, galėtų netgi padidinti bendras valstybės pajamas dėl išaugusio pajamų mokesčio surinkimo. Neatmestinas ir dar vienas veiksnys – dirbtinis didesnio atlyginimo prirašymas vienam darbuotojui, o realus jo išmokėjimas kitiems darbuotojams, taip sutaupant įmokas, kurios nebebūtų imamos nuo lubas viršijančio fiktyvaus atlyginimo. Kita vertus, vargu ar galime tikėtis, jog praktikoje tai bus dažnai patrauklu, juolab kad yra ir kitų, paprastesnių būdų optimizuoti mokesčius. Privačiame sektoriuje atlyginimą pagal darbo sutartį dažnai pakeičia dividendai, autorinis atlyginimas ar kitokios pajamos, nuo kurių „Sodros“ įmokos apskritai neimamos. Todėl „Sodros“ lubos gali net padidinti bendrai surenkamus mokesčius iš privataus sektoriaus. Beje, „Sodros“ lubų įvedimas leistų taupyti ir valstybės darbo užmokesčiui skirtas lėšas.
Kaip pasielgti Vyriausybei?
Kyla klausimas, kas – ekonominės analizės ar politinės valios lubos – trukdo „Sodros“ įmokų luboms? Panašu, kad problema yra politinė valia. Ji tai yra, tai jos nebėra. Prisideda galbūt smulkus, bet vis dėlto dalies verslo interesas, kad nebrangtų darbo jėga. Ne paskutinį vaidmenį vaidina ir ekonominis neraštingumas bei pavydo jausmas, kuris net neleidžia pamatyti, kad „Sodros“ įmokų lubos būtų naudingos Lietuvos konkurencingumui ir visiems, o toli gražu ne tik brangiausiai uždirbantiems darbuotojams. Taigi „Sodros“ įmokų lubos yra vienas iš testų dabartinei Vyriausybei – ar ji įsiklausys į ekonominius argumentus ir Lietuvos konkurencingumo didinimo poreikį. O jei ir įsiklausys – kiek tam reikės laiko.
