Mokesčių klausimas – tarsi ir amžinas. Valdžiai visada jų reikia, žmonėms mokėti jų nesinori, o gauti kažką iš valdžios netgi labai norisi. Kaip apsispręsti – nelengvas uždavinys. Tačiau šiandien gyvenimo realybė Lietuvoje diktuoja savo papildomas sąlygas ir siūlo papildomas galimybes, dėl kurių verslo ir darbuotojų organizacijos pasisakė už mokesčio sumažinimą iki 20 procentų nuo kitų metų ir iki 15 procentų dar po metų.
Gyventojų pajamų mokestis šiandien sudaro 27 procentus, o nuo kitų metų sudarys 24 procentus. Šį mokestį dar labiau mažinti būtina visų pirma dėl to, kad neatsiliktume nuo kaimynų konkurencinėje kovoje. Labai paprasta. Šalia kitų privalumų Estijoje jau šiandien šis mokestis yra 22 procentai (ir tai toli gražu ne mažiausias tarifas netgi Europos Sąjungoje), o Estijos ministras pirmininkas pažadėjo, jei laimės rinkimus šį pavasarį, šį mokestį sumažinti iki 12 procentų.
Mokestis turėtų būti mažesnis ir dėl to, kad gyventojams liktų daugiau pajamų ir būtų mažiau noro išvažiuoti dirbti į, beje, mažiau mokesčių pareikalaujančias, Airiją ar Jungtinę Karalystę. Netgi Europos Sąjungos vidutinis gyventojų pajamų apmokestinimas, remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, yra mažesnis nei Lietuvoje. Jei gyventojų pajamų mokestis sumažėtų nuo 27 iki 20 procentų, statistiniam dirbančiajam tai reikštų apie 100 litų daugiau pajamų per mėnesį, o jei mokestis sumažėtų iki 15 procentų – tai statistinis vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus papildomai sau galėtų turėti 160 litų per mėnesį.
Tolesnis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra būtinas naujas postūmis šešėlinei ekonomikai ir atlyginimams vokeliuose legalizuoti. Šiandien vokelių ekonomika paprasta – jei atlyginimas mokamas vokelyje, darbuotojas su darbdaviu sutaupo beveik tiek pat, kiek gaunama į rankas po mokesčių, kai atlyginimas legalus. Beje, tik tam, kad turėtų tokių neapskaitomų lėšų, nemaža dalis verslų, ypač paslaugų srityje, įsivelia ir į pridėtinės vertės mokesčio vengimą.
Šiandien gyventojų pajamų mokestį mažinti galima net nemažinant viešojo sektoriaus pajamų. Mokesčio sumažėjimą gali kompensuoti keli šaltiniai. Pirma – tai šešėlinės ekonomikos susitraukimas. Jei iš dabartinių maždaug 20 procentų ekonomikos sudarančios šešėlinės veiklos legalizuotųsi bent ketvirtadalis, tai jau atpirktų galimus biudžeto netekimus dėl mokesčio sumažėjimo iki 15 procentų. Vien legalaus atlyginimo išaugimas vienu procentu duotų beveik 100 milijonų litų padidėjimą pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, dar daugiau nei tiek iš socialinio draudimo įmokų ir dar gerą gabalą iš pridėtinės vertės mokesčio.
Ilgalaikis efektas dėl geresnių investavimo sąlygų, iš to sekančio didesnio produktyvumo, didesnės konkurencijos dėl darbuotojų būtų ypač svarbus. Ir ne tik mokesčiais surenkamoms pajamoms, bet, svarbiausia, visų mūsų gerovei.
Kalbant apie trumpalaikį išgyvenimą kol pasireikštų ilgalaikės teigiamos pasekmės, gelbėtų ne tik vokelių legalizavimasis, bet ir nepagrįstų lengvatų atsisakymas. Jeigu netrūktų politinės valios panaikinti vien tik pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, pradedant vaistais ar šildymu ir baigiant bilietais į koncertus, tai sudarytų virš 400 milijonų litų pajamų. O tai – beveik pusė tiesioginių praradimų, kuriuos patirtų biudžetas, jei pajamų mokestis būtų sumažintas nuo 24 iki 20 procentų.
Galima daug dejuoti, kad lengvatų atsisakymas pabrangintų vieną ar kitą produktą. Taip. Tačiau prekių ir paslaugų kainą labiau nei sąnaudos lemia konkurencija ir paklausa. Netgi Valstybės kontrolė nustatė, kad pastaruoju metu naujai įvestos lengvatos kainų nesumažino. Be to, ko mes siekiame – kad viskas pas mus būtų pigu kaip Baltarusijoje ar kad uždirbtume daug kaip Anglijoje?.. Net jei socialiai remtiniems žmonėms, kurie negautų naudos iš mokesčių mažinimo, o pirktų kai kurias pabrangintas prekes, nutartume kompensuoti šį pabrangimą – argi ne geriau kompensuoti pinigais ir palikti pačiam žmogui nuspręsti, ką jis nori už juos pirkti – atšaldytą vištą, daugiau vaistų (abiem jiems taikomos mokesčio lengvatos), ar daržoves, rūbus bei duoną kasdieninę.
Jei norime gyventi geriau ir kad ateityje būtų bent kam tempti mokesčių naštą, turime ją palengvinti šiandien. Galimybės tam yra, o kita išeitis – vargu.
