Rytoj, gegužės 4 d., Lietuvoje išauš Laisvės nuo mokesčių diena. 2002 metais vidutinis Lietuvos pilietis turėjo dirbti 123 dienas, kad mokėtų algas valdininkams, išlaikytų krašto apsaugą, neprivatizuotas sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo sistemas.
Laisvės nuo mokesčių diena – tai diena, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai yra mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) mokesčių naštą skaičiuoja kaip visų prognozuojamų valstybės mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto santykį.
Šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena ateina 11 dienų anksčiau nei pernai. Didžiausią įtaką šių metų mokesčių naštos sumažėjimui turi didelis prognozuojamas nominalaus BVP augimas ir ne toks spartus mokestinių įplaukų augimas į valstybės iždą. Didesnį nei mokestinių pajamų BVP augimą lėmė užsienio investicijų pagrindu veikiančių įmonių, besinaudojančių valdžios suteiktomis mokesčių privilegijomis, suklestėjimas (importuotas augimas).
Be to, mokestinių įplaukų mažėjimą šiemet lems toli gražu ne sąmoningas mokesčių mažinimas. Tikėtina, kad stebime paradoksą, kai didinant mokesčių tarifus ar bazę mažėja biudžeto pajamos. Taip atsitinka dėl to, jog dėl per sunkios nustatytosios mokesčių naštos vis daugiau Lietuvos žmonių traukiasi į šešėlį, savo veiklą perkelia į užsienį arba visai nustoja dirbti.
LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 metų. Nuo 1993 metų laisvės nuo mokesčių diena gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Jei 1993 metais laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais – jau balandžio 27 dieną, 1998 metais – gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais – gegužės 16 dieną, 2001 metais – gegužės 15 dieną.
