Spalio 20 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie mokytojo profesijos perspektyvas laidoje svarsto programos „Renkuosi mokyti“ vadovė Agnė Motiejūnė.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptartas formalus poveikio vertinimas ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimai.
Formalus poveikio vertinimas kuria netikrą lūkestį
Seimo komitetuose svarstomas Prezidento pateiktas pasiūlymas į teisėkūros procesą įtraukti privalomą poveikio klimatui ir aplinkai vertinimą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas 2015-2020 m. priimtų įstatymų tyrimas, kuris buvo pristatytas rugsėjo pabaigoje, rodo, kad rimta problema yra pats sprendimų įgyvendinimas ir jų kokybė. Teisės aktuose jau yra numatyta pareiga vertinti reguliavimo poveikį, neigiamas pasekmes bei poveikį verslo aplinkai, tačiau keliamų reikalavimų nėra laikomasi arba jų laikomasi tik formaliai. Ištyręs daugiau negu 100 projektų lydimųjų dokumentų, Institutas nustatė, kad projektų rengėjai dažniausiai formaliai ir neargumentuotai įvardija su projekto poveikiu susijusius duomenis, numatomo poveikio vertinimo rezultatus, projekto neigiamas pasekmes, poveikį verslo aplinkai ir jo plėtrai.
Formalus poveikio vertinimas yra net blogiau negu jokio vertinimo, nes jis sukuria netikrą lūkestį, kad pasekmių naujas teisės aktas nesukels. Todėl prieš išsikeliant naujus tikslus yra būtina skirti dėmesio ir politinės valios įgyvendinimo mechanizmams. Ar tai būtų reguliavimo neigiami padariniai, poveikis verslo aplinkai ar teisės aktų poveikio klimatui ir aplinkai tyrimas.
NPD skaičiavimo pakeitimai
Praeitą savaitę Finansų ministerija užregistravo įstatymo pataisas, numatančias NPD skaičiavimo pakeitimus. NPD yra mokesčių lengvata, kuri leidžia sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kuo žmogaus pajamos didesnės, tuo ši lengvata yra mažesnė. Pagal dabar galiojantį modelį, ji visai išnyksta ties maždaug dviejų vidutinių atlyginimų dydžiu. Didžiausias NPD – 400 eurų – iki šiol taikomas uždirbantiems minimalią mėnesinę algą (MMA). Finansų ministerija siūlo, kad maksimalus NPD būtų didinamas nuo 400 eurų iki 460 eurų, tačiau pajamos “į rankas” didėtų tik uždirbantiems iki maždaug vieno vidutinio darbo užmokesčio, o ne dviejų vidutinių darbo užmokesčių, kaip yra dabar.
Seime užregistruotas dar vienas pasiūlymas, kaip nuo kitų metų galėtų atrodyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarka. Lietuvos socialdemokratų partijos nariai siūlo, kad NPD būtų prilygintas minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui (MMA). Taip pat jų siūlymu koreguojama NPD dydžio mažėjimo, augant darbo užmokesčiui, formulė, kas reiškia, kad priėmus tokį pasiūlymą NPD naudą jaustų uždirbantieji iki maždaug 1,5 vidutinio darbo užmokesčio.
Priešingai nuo Finansų ministerijos pasiūlymo, šiame variante išlieka NPD surišimas su MMA. Finansų ministerija siūlymu, NPD skaičiavimo formulėje MMA paliktas tik dalyje, taikomoje uždirbantiems iki maždaug vieno VDU, o uždirbantiems tarp maždaug vieno ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių, nurodytas konkretus fiksuotas skaičius – 642 eurai.
NPD atsiejimas nuo MMA, vietoje jo naudojant fiksuotą dydį, nebuvo net diskutuotas darbo grupėje. Jis turėtų neigiamų pasekmių – ateityje keliant MMA, NPD sukuriamas gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumas dar labiau augs: uždirbantieji iki vieno vidutinio darbo užmokesčio į rankas gaus daugiau pajamų, tačiau peržengusieji vieno vidutinio darbo užmokesčio ribą negalės džiaugtis didėjančia mokestine lengvata.
Nauja NPD skaičiavimo formulė yra aiškesnė ir palankesnė viduriniajai klasei, t.y., uždirbantiems daugiau nei vienas vidutinis darbo užmokestis. Ji yra taip pat labiau disciplinuojanti biudžeto išlaidų prasme.
Ar didinti NPD iki 100 proc. MMA (kaip siūlo socialdemokratai), ar iki 60% MMA ar kitos MMA proporcijos, reikėtų vertinti pagal biudžeto galimybes.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
