Kuomet 2008 metų pabaigoje buvo sprendžiama ar pasirašyti naktinės mokesčių reformos įstatymų projektus, raginome Prezidentą vetuoti įstatymų paketą, nes tai sukeltų mažiau sumaišties žmonių gyvenime. Deja, mokesčių reforma buvo palaiminta ir štai jau daugiau nei metus taisomos jos klaidos, o iš maišo lenda vis daugiau nesąmonių. Klaidų rekordininkas yra privalomasis sveikatos draudimas. Jis buvo pritaikytas pasyvioms gyventojų pajamoms, tokioms kaip dividendai ar turto nuoma, darbdavio už darbuotoją mokamoms savanoriškojo sveikatos draudimo įmokoms – šios dvi klaidos jau pripažintos ir ištaisytos. Dabar diskutuojama, ką daryti su sveikatos draudimo įmokomis, kurias turi sumokėti pajamų negavę asmenys.
Tiesą pasakius, labai keista, kad diskusija šiuo klausimu iškilo tik dabar – iki 2009 metų galiojusiame įstatyme taip pat buvo nuostata apie pajamų negaunančių asmenų prievolę susimokėti 10 procentų sveikatos draudimo įmokas nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio. Nežinau, ar kas šias įmokas mokėjo, tačiau dar labiau abejoju, kad kas nors nepriemokas stengėsi išieškoti. Mat tuo metu ydinga įstatymo nuostata tiesiog nebuvo administruojama. Tie, kurie nemokėjo sveikatos draudimo įmokų, turėjo mokėti už vizitą pas gydytoją. Realiai buvo taikomas savanoriškas dalyvavimas privalomoje sistemoje ir būtent toks jis visiems buvo priimtinas. Ligonių kasos nesielvartavo, kad pajamų neturintys asmenys nemoka įmokų, nes sveikatos draudimo fondas nefinansavo jų gydymo ir nekompensavo jiems išrašomų vaistų. Valstybės lėšomis neapdrausti ir pagal darbo sutartį nedirbantys žmonės, norėdami gauti nemokamų paslaugų, galėjo susimokėti įmokas. Tai vienas iš pavyzdžių, kai kvailų įstatymų nesilaikymas tarp žmonių sulaukia žymiai daugiau palaikymo nei principingas jų taikymas. Yra apie ką pagalvoti įstatymų leidėjams – skatinant žmonių pagarbą įstatymui gerbiamas tik protingas įstatymas. Ir dar – žmonės pamatė, ką reiškia mokėti mokestį, kai negaunama pajamų. O juk kitas toks mokestis – planuojamas įvesti nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Deja, valdžia nelinksta pripažinti, kad privalomas sveikatos draudimo taikymas visiems be išimties yra klaida. Jau preliminariai nuspręsta tik atidėti įmokų sumokėjimą už 2009 metus, nors nėra jokios diskusijos apie 2008–tuosius metus, kuomet nemokėjusių taip pat buvo. Taigi, net valdžios principingumas yra selektyvus. Dar blogiau, kad sveikatos draudimo įmokas ketinama modifikuoti tik šiek tiek prigesinant kilusią liepsną, tačiau nesprendžiant privalomojo sveikatos draudimo klausimų iš esmės. Juk šiais ir visais ateinančias metais pajamų negaunantys asmenys vėl turės spręsti tą patį klausimą – kaip sumokėti sveikatos draudimo įmokas, ar jie turi mokėti už gydymo paslaugas ir taip toliau. Valdžios vyrai primena romano „Vėjo nublokšti“ heroję, nuolat kartojančią frazę: „pagalvosiu apie tai rytoj“. Sveikatos draudime rytoj ir vėl reikės galvoti ne tik apie šią bėdą, bet ir apie daugkartinį draudimo įmokų taikymą, kai asmuo turi skirtingų pajamų iš skirtingų šaltinių. Jei jau pajudėta draudiminio principo link, atskiriant sveikatos draudimo įmoką nuo gyventojų pajamų mokesčio, tai ir daugkartinis įmokos mokėjimas turi būti panaikintas. Kitaip tariant, jei asmuo turi darbo pajamų ir moka įmokas, tai nuo bet kokių kitokių jo pajamų jokia papildoma draudimo įmoka neturėtų būti mokama.
Sprendžiant klausimą iš esmės, reikėtų apibrėžti iš privalomojo sveikatos draudimo kompensuojamą bazinį paslaugų paketą, nes akivaizdu, kad sistema nepadengia absoliučiai visų pasižadėtų ir reikalingų išlaidų dėl lėšų stygiaus. Lėšų stygiaus klausimas dabar gi sprendžiamas pacientų eilėmis, mažinant iš ligonių kasų apmokamą paslaugos įkainį ir kitais aplinkiniais keliais. Taip pat akivaizdu, kad sveikatos draudimo sistema yra per daug perskirstanti lėšas sistemos viduje, tarp daug sumokančių ir nesinaudojančių paslaugomis ir sumokančių mažai, bet besinaudojančių gausiai – ir kad jai būtinos ir lubos, ir grindys. Tai padidintų suinteresuotumą dalyvauti sistemoje, ir leistų užtikrinti jos visuotinumą – tik ne prievartinį, o savanorišką.
Na, o taisant klaidas, būtina panaikinti draudimo privalomumą asmenims, neturintiems pajamų arba gaunantiems nereguliarias pajamas. Šie asmenys turėtų laisvai pasirinkti, ar nori dalyvauti valstybinio sveikatos draudimo sistemoje ir mokėti įmokas. Nepageidaujantys neturėtų būti verčiami mokėti įmokas, tačiau neturėtų teisės gauti iš ligonių kasų apmokamą gydymą. Kalbant apie 2009 metus, valdžiai neturėtų nukristi kepurė, atleidžiant pajamų neturėjusius asmenis nuo įmokų. Nes juk kepurė nenukrito, kai iš šių formaliai apdraustųjų (tegu ir skolininkų) buvo pareikalauta susimokėti už gydymo paslaugas. Galų gale – jei valdžia nepanaikina pajamų negavusių asmenų prievolės mokėti įmokas, ir šias lėšas ilgainiui iš žmonių išieškos, ji turėtų sugrąžinti jiems pinigus, jei šie sumokėjo už gydymą. Šis žaidimas turi dvejus vartus, net jei valdžia mato tik vienus.
